Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis nuosprendyje pažymėjo, kad A. Baranauskas veikė kaip Vilniaus miesto tarybos narys ir pažeidęs politikų elgesio kodeksą pasinaudojo savo įtaka. A. Baranauskas siekė tapti I. Paleičiko vadovaujamos bendrovės akcininku, o šiam planui nepavykus, pinigų reikalavo iš kitų verslininkų.

Teismas pažymėjo, kad A. Baranauskas naudojosi savo įtaka Vilniaus miesto savivaldybėje, nes tuo metu dirbo Miesto plėtros komiteto pirmininko pavaduotoju.

Kaltinimai A. Baranauskui iš kyšininkavimo į piktnaudžiavimą buvo perkvalifikuoti, nes buvęs politikas iš tikrųjų I. Paleičikui buvo pateikęs savo verslo viziją ir ketino siekti jo vadovaujamos bendrovės akcininku. „Kai A. Baranausko pasiūlytas planas nebuvo įgyvendintas, šis pareikalavo sumokėti už darbą ir pateiktas idėjas", - teigiama teismo nuosprendyje.

Vilniaus apygardos teismo nuosprendį dar galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

DELFI primena, kad Vilniaus apygardos prokuratūra A. Baranauską siūlė skirti 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Valstybės kaltintojas teisme pareiškė, kad pilnai pavyko įrodyti, jog A. Baranauskas iš „Lukoil Baltija" vado I. Paleičiko, bendrovės „Kurana" direktoriaus Giedriaus Linkevičiaus bei verslininko Rimo Stanevičiaus reikalavo 250 tūkst. litų kyšio.

Prokuroras: pinigų reikalavo „už stogą"

„A. Baranauskas visuomet pabrėždavo savo statusą savivaldybės taryboje bei Miesto plėtros komitete", - teisme yra sakęs prokuroras Mindaugas Barkauskas. Pasak jo, teisus yra „Lukoil Baltija" vadovas, teisme pareiškęs, jog „anksčiau reketininkai pinigų reikalaudavo „už stogą", o A. Baranauskas pinigų reikalavo už nieką".

A. Baranausko galimai nusikalstama veika paaiškėjo, kai Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) operatyviniai darbuotojai klausėsi vieno verslininko pokalbių. „Šį verslininką nuo baudžiamosios atsakomybės išgelbėjo tai, kad jis pinigų politikui nedavė", - sakė valstybės kaltintojas.

Politikas kyšio reikalavo už pritarimą detaliojo plano projektui bei už netrukdymą jį patvirtinti miesto taryboje. Tyrimas buvo pradėtas dėl sklypo, kuris priklausė bendrovei „Naujininkų sveikatingumo kompleksas". Pagrindinė jo akcininkė buvo viena su I. Paleičiku siejama įmonė „Pajaras", be to, daugelį reikalų dėl šio sklypo savivaldybės tarybos narys tvarkė būtent su naftos magnatu.

Grasino iš I.Paleičiko atimti žemę

Sporto kompleksą I. Paleičikas esą ketino praplėsti, tačiau 10 milijonų litų investicija jam pasirodė per brangi. Naftos magnatas komplekse ketino įrengti keturis lauko teniso kortus. Kadangi verslininkas sužinojo, kad panašią idėją jau įgyvendino kita bendrovė, jis nusprendė pakeisti planus.

Kaip tik tuo metu verslininkas atsitiktinai susitiko su tarybos nariu A. Baranausku – jis jau anksčiau buvo užsiminęs, kad norėtų nusipirkti sveikatingumo kompleksą.

Tačiau per paskutiniuosius susitikimus politikas pareiškė, kad sporto komplekse galima pastatyti daugiaaukščių namų kvartalą.

„Lukoil Baltija" generalinis direktorius pareigūnams yra liudijęs, kad A. Baranauskas jam dėstęs savo viziją ir siūlęsis dalyvauti projekte, žadėjo parengti detalųjį planą su gyvenamųjų pastatų aukštingumu iki 30 aukštų.

I. Paleičikas tyrėjams nurodė, kad su A. Baranausku sporto komplekse paskutinį kartą buvo susitikęs prieš 2-3 metus. Esą tada politikas pareiškė, kad bus galima statyti pastatus tik iki 9 aukštų, o kad būtų parengtas planas ir jis „praeitų pro savivaldybę", A. Baranauskas, milijonieriaus teigimu, paprašė sumokėti 250 tūkst. Lt.

Naftos magnatas teigia tokio pasiūlymo iš karto atsisakęs, todėl esą įsižeidęs A. Baranauskas jam pagrasino, kad „iš jų bus atimta visa žemė", esanti prie sporto komplekso pastatų. I. Paleičikas tyrėjams nurodė, kad tarybos narys ketvirčio milijono pareikalavo už ramybę.

A.Baranauskas: reikalavau atlygio už projektą

„Aš tau netrukdysiu", - A. Baranauską pareigūnams citavęs „Lukoil Baltija" generalinis direktorius įsitikinęs, kad politikas atvirai reikalavo pinigų.

A.Baranauskas kaltinamas pinigų reikalavęs ir iš bendrovės „Kurana" generalinio direktoriaus G. Linkevičiaus, kuris rūpinosi „Naujininkų sveikatingumo komplekso" nuomojamo žemės sklypo detaliojo plano parengimu ir jo pateikimu tvirtinti Vilniaus miesto tarybai.

G. Linkevičius pareigūnams nurodė, kad buvo susitikęs su A. Baranausku, kuris pareiškė, jog detaliojo plano patvirtinimo problema yra išsprendžiama, tačiau „viskas kainuoja" – už tai, kad tarybos narys netrukdytų, esą reikia sumokėti ketvirtį milijono.

„Naujininkų sveikatingumo komplekso" akcijas pirkti ketinęs R. Stanevičius taip pat susidūrė su A. Baranausku. Verslininkas tikino, kad ketvirčio milijono litų politikas reikalavo ir iš jo vien už tai, kad būtų patvirtintas detalusis planas devynių aukštų pastatų statybai.

„Aš nereikalavau tų pinigų, tai man buvo pažadėtas atlygis", - teisme yra sakęs A. Baranauskas. Jis teigė, kad I. Paleičikui buvo pasiūlęs pastatyti sporto kompleksą, o ant jo – automobilių stovėjimo aikštelę ir gyvenamuosius namus. Esą tada statybos atsipirktų ir būtų naudingos.

Buvęs politikas tikino, kad jo idėją I. Paleičikas pasisavino, todėl nusprendė su juo daugiau neturėti reikalų.