„Skubotas buvusių sovietinių satelitų priėmimas…į NATO buvo klaida“, - konstatuoja buvęs Pentagono šefas netrukus pasirodysiančioje knygoje „Pareiga: karo sekretoriaus atsiminimai“ (Duty: Memoirs of a Secretary of War), kurios ištraukas paskelbė radijo „Amerikos balsas“ (VOA) svetainė.
„Šis procesas turėjo vykti lėčiau. Amerikiečių susitarimas su Rumunijos ir Bulgarijos vyriausybėmis dėl karių rotacijos per jų bazes buvo nereikalinga provokacija“, - pažymi jis.
R.Gatesas taip pat mano, kad „bandymas pakviesti į NATO Gruziją ir Ukrainą buvo perdėjimas“.
„Rusų imperijos šaknys eina iš Kijevo, taigi tai buvo milžiniška provokacija, - rašo jis. - Ar europiečiai, jau nekalbant apie amerikiečius, buvo pasirengę siųsti savo sūnus ir dukteris ginti Gruzijos ar Ukrainos? Vargu bau. Taip kad NATO plėtra buvo ne gerai apgalvotas karinis įsipareigojimas, o politinis aktas, kuris žlugdė Aljanso tikslus ir (kuriuo) neatsakingai buvo ignoruojama tai, ką rusai laikė savo gyvybiškai svarbiais nacionaliniais interesais“.
R.Gatesas, kuris pagal išsilavinimą yra sovietologas ir priklauso Respublikonų partijai, dirbo su keturiais JAV prezidentais.
Jo nuomone, „santykiams su Rusija kenkė nevykęs vadovavimas nuo pat to laiko, kai „(prezidentas George'as Bushas 1993 metais paliko savo postą“.
„ Amerikiečių valdininkų, mokslininkų, verslininkų ir politikų, kurie nurodinėjo rusams, kaip jiems tvarkyti savo vidaus ir užsienio reikalus, arogantiškumas nulėmė didelį ir ilgalaikį atmetimą ir įnirtimą“, - rašo R.Gatesas.
Jis taip pat mano, kad Vladimiro „Putino neapykanta Įprastinės ginkluotės Europoje sutarčiai (ĮGES) buvo suprantama – derybos su Rusija vyko jos silpnumo akimirką ir sutartis varžė Rusijos galimybes perdislokuoti pajėgas savo pačios teritorijoje“.
„Kaip vėliau pasakiau Putinui, aš nebūčiau pakentęs savo galimybių perdislokuoti pajėgas iš Teksaso į Kaliforniją suvaržymo“, - knygoje rašo buvęs Pentagono vadovas.