"Aš manyčiau, kad Lietuva laikosi ir laikysis pozicijos, kad saugios, aplinką tausojančios energetikos išlaikymas yra kiekvienos suverenios valstybės reikalas", - BNS sakė P.Auštrevičius.

Tačiau jis pažymėjo, jog derybos dėl stojimo į ES "patektų į akligatvį", jeigu šiais metais Lietuva nepriimtų jokių sprendimų dėl IAE uždarymo datos. Europos komiteto prie Vyriausybės vadovo P.Auštrevičiaus nuomone, "bet koks IAE uždarymo datų kaitaliojimas turi remtis uždarymo kaštais".

Šiuo metu IAE uždarymo kaštus bando įvertinti bendra Lietuvos Vyriausybės ir Europos Komisijos (EK) darbo grupė. P.Auštrevičiaus nuomone, Vyriausybė nepriims jokio sprendimo dėl IAE uždarymo, kol nebus žinomi uždarymo kaštai, o tai, pasak jo, gali paaiškėti ne anksčiau kaip gegužę ar birželį.

"Aš manau, kad paaiškėjus kaštams, diskusijos įgaus visai kitokį pobūdį. Tokiu atveju mums reikės pasižiūrėti, ką gauname, ką prarandame", - BNS sakė Lietuvos vyriausiasis euroderybininkas. Antradienį spaudos konferencijoje Prezidentūroje šalies vadovas netikėtai pareiškė, jog Lietuvos Vyriausybė neturėtų įsipareigoti ES dėl konkrečios IAE uždarymo datos.

"Lietuvos Vyriausybei įsipareigojimų dėl kokių nors specialių uždarymo datų, būtent - 2009-ųjų, nereikėtų priimti", - sakė V.Adamkus. "Spaudimo visiškai nepriimu. Mes turime patys spręsti savo energijos šalinius ir ateitį, vadovaudamiesi valstybės poreikiais",- pareiškė V.Adamkus.

Jis teigė nesibaiminąs neigiamų pasekmių derybose su ES, jei Lietuva nenustatys konkrečios antrojo bloko uždarymo datos. "Padariniai bus tokie, kiek tvirtai mes pajėgsime pristatyti savo valstybinius interesus derybų metu ir už tuos mūsų reikalavimus kovoti",- pažymėjo Lietuvos vadovas.

Ignalinos AE veikiantys du sovietų gamybos RBMK modelio reaktoriai pasaulyje laikomi iš esmės nesaugiais, nors į jų saugos pagerinimą per pastarąjį dešimtmetį investuota šimtai milijonų dolerių.

Motyvuodama IAE nesaugumu, ES ragina Lietuvą kuo greičiau apsispręsti dėl jėgainės antrojo bloko uždarymo ir nutraukti jo eksploataciją 2009 metais.

Lietuva jau yra įsipareigojusi pirmąjį IAE bloką uždaryti iki 2005 metų. Artimiausiu metu Seime turėtų būti apsispręsta dėl antrojo bloko uždarymo datos.

Priimdamas sprendimą, Seimas vadovausis Vyriausybės rekomendacijomis. Jas rengianti darbo grupė ketina nesiūlyti konkrečios IAE uždarymo datos, bet suformuluoti, kad data priklausys nuo bendrų Lietuvos ir ES pasiūlytų finansavimo šaltinių.

"Vienintelis argumentas, kuris naudojamas, kad mes sukeliame pavojų aplinkai man yra neįrodytas. Esame lygiaverčiai partneriai, turime derėtis ir ginti savo interesus",- pareiškė V.Adamkus.

Jis pabrėžė nekalbantis "apie visišką IAE uždarymą". "Lietuva turi turėti lygiai tokias pat galimybes, kaip ir likusios pasaulio šalys",- pabrėžė V.Adamkus.

Kaip pavyzdį jis paminėjo Suomiją, kuri sėkmingai naudoja branduolinę energetiką. "Nemanau, kad mums turi būti užkirstas kelias į tokios energijos panaudojimą ateityje",- sakė Lietuvos prezidentas.

Jis nedetalizavo, kokiu būdu Lietuva galėtų likti branduolinės energetikos šalimi, kai bus uždaryti abudu pavojingais laikomi IAE reaktoriai.

Lietuvos mokslininkai prieš kelias savaites pasiūlė šalies vadovams laikytis pozicijos, kad dar 15-20 metų galinčius sėkmingai veikti blokus reikalaujanti uždaryti ES turėtų pati finansuoti, naujų, modernių ir visiškai saugių reaktorių statybą.

Pirmasis IAE blokas buvo paleistas 1983 metų gruodžio 31 dieną, antrasis - 1987 metų rugpjūčio 31 dieną. IAE dabar pagamina apie 70 proc. Lietuvos elektros energijos.

Vienai Lietuvai IAE uždarymas būtų per didelė finansinė našta, todėl šalis siekia užsitikrinti tarptautinių donorų paramą.

Pastarieji IAE uždarymui jau skyrė daugiau kaip 200 mln. eurų (daugiau kaip 720 mln. litų), o Europos Komisija yra pasiūliusi 2004-2006 metais kasmet skirti po 70 mln. eurų (242 mln. litų) paramos jėgainės uždarymui.