Šią savaitę lyderiai ketina paraginti kitus NATO ministrus padėti sukurti oro erdvės apsaugos sistemą prieš Rusijos orlaivius ir raketas. Tiesa, manoma, kad toks žingsnis būtų itin pavojingas: greičiausiai Maskva jį pasmerktų kaip dar vieną įrodymą, esą NATO stiprina savo pajėgas Rusijos pasienyje.
Lietuva, Latvija ir Estija teigia atsidursiančios pačiose priešakinėse bet kokio galimo konflikto su Maskva linijose. Šalių kariuomenėse matyti pasirengimo galimam konfliktui ženklai, siekiant prireikus nedelsiant mobilizuoti karius.
NATO gynybos ministrai šią savaitę ketina susitarti dėl naujų 4 tūkst. karių būrio pajėgų dislokavimo Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Po 1 tūkst. savo karių ketina atsiųsti Jungtinės Valstijos, Vokietija ir Didžioji Britanija. Dar 1 tūkst. karių gali šalims atsiųsti Kanada.
Nors Baltijos šalys sveikina sprendimą papildyti karių skaičių, tačiau taip pat teigiama, kad, jų nuomone, reikėtų žengti dar toliau: priešintis pastangoms trikdyti ginklavimosi procesą Baltijos valstybėse, Rusijai pasitelkiant Kaliningrado sritį, besiribojančią su Lietuva ir Lenkija. Baltijos šalys nori, kad NATO saugotų ir jų padanges, todėl siekiama užsitikrinti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą iš norvegų bendrovės „Kongsberg Gruppen“ ir JAV gynybos departamento tiekėjos „Raytheon“.
„Turime sustabdyti galimą agresiją iš oro, – kalbėjo Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. – Diskutuojame apie galimybes kartu su Latvija, Estija ir Lenkija sukurti regioninę vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą“. Pasak ministro, šis klausimas gali būti svarstomas kartu su kolegomis iš NATO jų susitikimų Briuselyje antradienį ir trečiadienį metu.
Dėl konkrečių atgrasymo ir saugumo užtikrinimo priemonių palei rytines NATO sienas Aljanso narių lyderiai turėtų susitarti liepą Varšuvoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime. Planuojama, kad kiekvienoje Baltijos valstybėje, taip pat Lenkijoje bus dislokuoti daugianacionaliniai, besirotuoją kariniai junginiai iš 40 tūkst. NATO greitojo reagavimo pajėgų karių.
Priėmus sprendimą kariai iš Vokietijos gali būti Lietuvoje dislokuoti dar neprasidėjus rugsėjui. Manoma, kad britų kariai išvyks į Estiją, o pajėgos iš Jungtinių Valstijų bus dislokuotos Latvijoje. Greičiausiai kariai iš Kanados patruliuos Lenkijoje.