Atmetus iniciatyvą liberalas Petras Auštrevičius ragino kolegas nevėluoti įteisinant įvairias naujoves. Pasak jo, XX amžiuje buvo kovojama dėl galimybės balsuoti moterims, dabar tenka kovoti dėl galimybės balsuoti internetu. „Nežinau, kokius klausimus lietuviai spręs XXII amžiaus pradžioje, tačiau nevėluokime, gerai?“ - siūlė politikas.
Tuo metu Darbo partijos frakcijos narė Dangutė Mikutienė gūžčiojo pečiais, kaip P. Auštrevičius drįso sulyginti moteris ir internetą. „Niekaip nesuprantu, kaip Petras gali moteris lyginti su internetu?“ - juokavo parlamentarė.
Nuraminti Seimo narių nepajėgė
Projektą Seimo nariams ketvirtadienį pristatė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, tačiau ministras pasirodė nepajėgus nuraminti įsibaiminusių Seimo narių, kuriems vis atrodė, kad balsuojant internetu balsai bus pardavinėjami į kairę ir į dešinę, o įvairiausi hakeriai būtinai bandys sugadinti arba pakeisti balsavimo rezultatus.
Pasak R. Palaičio, Estija šią patirtį pritaikė labai sėkmingai ir jeigu 2005 m. ir 2007 m. rinkimuose internetu atitinkamai balsavo 2 ir 5 proc. rinkėjų, tai pastaruosiuose rinkimuose balsuoja po 15 proc. „Tokiose šalyse kaip Prancūzija, Olandija, Ispanija, dar keliose šalyse, yra daromi pilotiniai projektai“, - kalbėjo R. Palaitis.
Jo tvirtinimu, įteisinant tokio pobūdžio balsavimą tikimasi, kad rinkimuose panorės dalyvauti daugiau rinkėjų nei paprastai.
Praktine prasme balsuoti internetu būtų galima naudojant naująsias asmens tapatybes korteles, kurios turi elektroninį parašą. Balsuoti būtų galima kiek tik nori kartų, tačiau užskaitomas tik paskutinis balsavimas. O jei pabalsavai internetu, visada gali nueiti ir į balsavimo apylinkę – tokiu atveju užskaitomas į urną įmestas biuletenis.
Baiminosi hakerių ir balsų pirkėjų
Tačiau parlamentarai matė daugybę internetinio balsavimo trūkumų – jiems vis atrodė, kad balsai bus masiškai perkami, šeimos nariai ims vieni kitus kontroliuoti, kaip kas balsuoja, o sistema bus nepatikima ir nesaugi.
Socialdemokratas Algirdas Sysas teiravosi, ar nebus taip, kad modernią asmens tapatybės kortelę paims balso pirkėjas ir pabalsuos taip, kaip reikia ir kortelę grąžins tik pasibaigus balsavimui. Jo kolega Andrius Šedžius mąstė, jog Vyriausioji rinkimų komisija nesukontroliuos balsų pirkėjų, nes asmens tapatybės kortelės gali būti naudojamos tik su specialiu prietaisu, kurį žmonės nebūtinai turi.
Ministras tikino, kad teoriškai visos blogybės išties įmanomos, bet esą trūkumai yra numatyti. „Jeigu kas nors sutaria su žmogumi ‚Aš tave papirksiu, parodyk, kaip balsuoji“, žmogus sako „Gerai“, pinigus pasiima, tai jam visuomet bus antras, trečias ir ketvirtas kartas balsuoti taip, kaip jis nori. Aš čia konstruoju blogiausius variantus, nebūtinai taip ir bus“, - aiškino R. Palaitis.
Dalis Seimo narių manė, jog balsavimo internetu sistema gali neatlaikyti įvairių įsilaužėlių atakų. R. Palaitis aiškino, kad šiuo atveju paliekamas atsarginis variantas ir Vyriausioji rinkimų komisija balsavimo internetu rezultatus galės tiesiog išmesti į šiukšliadėžę.
„Paliekamas ir atsarginis variantas – Vyriausiajai rinkimų komisijai palieka teisė anuliuoti rinkimų rezultatus balsuojant internetu – tiesiog iškirpti tą gabalą ir pasakyti, kad visas internetinis balsavimas išmetamas į šiukšlių dėžę, jei matoma, kad nepavyko išvengti sukčiavimų ar sistemos sutrikimų“, - sakė ministras.
Remiantis jo pasakojimu, balsavimas internetu būtų organizuojamas 79 valandos iki pagrindinio balsavimo, tad jeigu netyčia hakeriai „nulaužtų“ sistemą, visas elektroninis balsavimas būtų nurašomas, o rinkėjams, kurie balsavo, būtų pranešama, jog jų balsas nebuvo įskaitytas ir, jei nori, jie gali atvykti į rinkimų apylinkę.
Nepaisant R. Palaičio pastangų, Seimo nariai nusprendė, kad balsuoti internetu nėra saugu ir atmetė visas pasiūlytas teisės aktų pataisas.