Be to, teismas atmetė prokuratūros pareikštą daugiau kaip 1,7 mln. Lt ieškinį.
Bylos duomenis patikrinęs LAT pabrėžė, kad P. Milašauskas pasirašydamas įsakymą „Dėl AB „Alita“ privatizavimo“ siekė veikti teisėtai, nesuvokė ir nenumatė ir negalėjo numatyti žalingo savo veiksmų pobūdžio.
LAT paliko galioti P. Milašauskui paskelbtą išteisinamąjį nuosprendį, o Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro Ramučio Jancevičiaus kasacinį skundą atmetė.
„P. Milašauskas veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose“, – anksčiau yra pabrėžęs Vilniaus apygardos teismas.
Anksčiau Vilniaus miesto trečios apylinkės teismas buvo nusprendęs, kad buvęs VTF vadovas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir jam skyrė 100 MGL (13 tūkst. Lt) baudą. Kaip nuosprendyje pabrėžė apylinkės teismas, P. Milašauskas nepagrįstai ir neteisėtai panaikino viešojo konkurso rezultatus bei pašalino „Boscą“ iš konkurso. „P. Milašausko veikla nesuderinama su valstybės interesais, dėl to buvo sumenkintas VTF autoritetas užsienio investuotojų akyse“, - buvo rašoma nuosprendyje.
Šis nuosprendis vėliau buvo panaikintas.
Atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes teismas konstatavo, kad P. Milašauskas nepadarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, todėl panaikino jam taikytą nuosavybės teisių apribojimą į turtą bei atsisakė priteisti milijoninę žalą.
„Nagrinėjamoje byloje atskleisdamas P. Milašausko kaltės turinį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „būdamas valstybės tarnautoju, užimdamas aukštas ir atsakingas pareigas, siekiant, kad valstybės turtas būtų privatizuojamas skaidriai ir sąžiningai, neįsigilinęs ir visapusiškai neįvertinęs visos derybų medžiagos dėl AB „Alita“ privatizavimo, pasirašė įsakymą, kurio pagrindu L. Bosca buvo pašalintas iš konkurso.“
Apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatyta, kad P. Milašauskas veikė netiesiogine tyčia, nes neįrodyta, jog jis norėjo ir siekė didelės žalos atsiradimo valstybei, tačiau sąmoningai leido turtinei ir neturtinei žalai atsirasti“, - pabrėžiama LAT nutartyje.
Pasak LAT, kad būtų prieita prie tokios išvados, byloje „turėjo būti įrodyta, kad P. Milašauskas suprato savo veikos pavojingumą (suvokė, kad pažeidžiami kaltinime nurodyto ir jam žinomo Privatizavimo nuostatų 39 punkto reikalavimai dėl būtinumo protokoluoti viešo konkurso komisijos derybas ir jų metu pasiektus susitarimus), suprato, kad priima neteisėtą įsakymą „Dėl AB „Alita“ privatizavimo“, t. y veikia priešingai tarnybos interesams bei numatė didelės turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo valstybei galimybę ir buvo tam abejingas, leido žalai kilti“.
DELFI primena, kad prokurorai buvo įsitikinę, jog P. Milašauskas savo veiksmais buvo padaręs žalos valstybei bei užsienio verslininkų akyse sumenkino Lietuvos valstybės įvaizdį. Kaltintojas siūlė P. Milašauskui skirti 150 MGL (19,5 tūkst. Lt) baudą bei priteisti 1 mln. 755 tūkst. Lt, kurie jau yra sumokėti Italijos verslininkui.
P. Milašauskas buvo kaltinamas pasirašęs dokumentus, kuriais neteisėtai iš konkurso buvo pašalintas L. Bosca. Vėliau verslininkas kreipėsi į teismus, kurie galutine ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi konstatavo, jog valstybė italui privalo atlyginti patirtus nuostolius – beveik pora milijonų litų.
Byloje apklausti VTF ir Vyriausybės atstovai tvirtino, kad pašalindami „Boscą“ iš konkurso elgėsi teisėtai, tokį patį sprendimą priimtų ir šiandien. Jie tikino, kad „Bosca“ buvo paskelbtas viešojo konkurso nugalėtoju, tačiau prasidėjus deryboms jos netikėtai nutrūko ne dėl VTF, o dėl italų kaltės, todėl juos ir buvo nuspręsta ją pašalinti iš konkurso.
90 mln. Lt (arba 40 mln. litų daugiau negu buvo pradinė akcijų paketo kaina) už „Alitą“ pasiūliusiam L. Boscai buvo siūloma pinigus sumokėti arba iš karto, arba dalimis, tačiau po nesėkmingų pokalbių netikėtai derybos nutrūko - nebuvo atsakoma į Privatizavimo komisijos laiškus, neatsiliepiama į telefono skambučius.
Vėliau komisijos nariai vienbalsiai nutarė, kad reikia naikinti konkurso rezultatus ir iš jo pašalinti „Boscą“, suteikiant galimybę „Alitą“ įsigyti antrąją vietą užėmusiam konsorciumui „Irvinus“, kuriam vadovavo „Alitos“ direktorius Vytautas Junevičius. Įmonės akcijų paketas buvo parduotas už 58,05 mln. Lt.
2007 m. gegužės 23 dieną Lietuvos Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, jog 2003 m. gruodžio 24 d. Vyriausybės nutarimas, įteisinantis akcinės bendrovės „Alita“ privatizavimą, prieštarauja Konstitucijai.
Dar 2006 m. spalio 26 d. laikinoji Seimo komisija nustatė, kad privatizuojant „Alitą“ valstybei buvo padaryta 35,905 mln. Lt žala.
Seimo laikinoji tyrimo komisija „Alitos“ privatizavimo aplinkybėms ištirti nustatė, kad parduodant šią alkoholio gamyklą buvo padaryta žala valstybei ir dėl to kaltinama tuo metu dirbusi Algirdo Brazausko Vyriausybė ir VTF.
Komisijos išvadose teigiama, kad privatizuojant „Alitą“ valstybei buvo padaryta beveik 36 mln. Lt žalos, iš jų daugiau nei 34 mln. Lt negautų pajamų valstybei buvo padaryta VTF atsisakius pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį su pirmuoju viešojo konkurso laimėtoju „Bosca“.