Atgijo aistros dėl CŽV kalėjimo

 (34)
Lietuvoje besilankantys tarptautinių nevyriausybinių organizacijų (NVO) - "Amnesty International", "Reprieve" ir "Redress" - atstovai kartu su Lietuvoje veikiančiu Žmogaus teisių stebėjimo institutu ragina Generalinę prokuratūrą atnaujinti 2011-aisiais nutrauktą tyrimą dėl nelegalių sulaikymų ir CŽV kalinių pervežimo Lietuvoje.
Atgijo aistros dėl CŽV kalėjimo
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Rugsėjo 13-ąją "Redress" ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas pateikė Generalinei prokuratūrai prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl CŽV programos nukentėjusiojo Mustafos al Hasavio (Mustafa al-Hasawi) galimo kalinimo Lietuvoje nuo 2004 iki 2006 metų. Kita CŽV programos auka - Abu Zubaydah - vis dar laukia Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo jo iškeltoje byloje prieš Lietuvą.

"Lietuvos valdžia buvo žadėjusi, jog, pateikus naujos informacijos, anksčiau nutrauktas tyrimas galėtų būti atnaujintas. (...) dabar mes turime tokios informacijos", - ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė "Amnesty International" kovos prieš terorizmą ir žmogaus teisių ekspertė Julia Hall.

Pasak "Amnesty International" atstovės, deramo Lietuvos teisėsaugos institucijų dėmesio turėtų susilaukti ne tik šis atvejis, bet ir visa CŽV kalėjimų Lietuvoje byla, kuri iki šiol buvo nagrinėjama atmestinai ir be matomų pastangų gauti išsamius duomenis iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV).

"Tiesa ta, kad Lietuvos teisėsaugos institucijų dėmesio turėtų sulaukti ne vienintelis M. al Hasavio atvejis. Žala, kurią patyrė bet kuri slaptų CŽV kalėjimų auka, privalo būti atitaisyta, nes šie žmonės buvo pagrobti ir kankinti, o kai kurie netgi visiškai pradingo", - kalbėjo J. Hall.

Tuo tarpu Lietuvoje veikiančio Žmogaus teisių stebėjimo instituto patarėja teisės ir politikos klausimais Mėta Adutavičiūtė pabrėžė, kad Europos Sąjungai Tarybai pirmininkaujanti Lietuva turėtų rodyti pavyzdį kitoms su CVŽ kalėjimų istorija susijusioms šalims ir imtis iniciatyvos tinkamai ištirti šį klausimą.

"Šioje byloje absoliuti dauguma informacijos yra valstybės institucijų žinioje, be to, didžioji dalis šios informacijos yra įslaptinta ir ją atsisakoma teikti nevyriausybinėms organizacijoms, žiniasklaidai ir visuomenei. (...) Griežtas JAV paslapčių režimas neleidžia patiems CŽV programos nukentėjusiesiems duoti parodymus ir papasakoti, kas jiems nutiko būnant CŽV žinioje. Lietuvos teisėsauga galėtų kreiptis į JAV su prašymu išslaptinti tokius parodymus", - kalbėjo M. Adutavičiūtė.

Savo raginimus "Amnesty International", "Reprieve" ir "Redress" darbuotojai, padedami Lietuvoje veikiančio Žmogaus teisių stebėjimo instituto, žada išsakyti Generalinės prokuratūros atstovams, užsienio reikalų ir teisingumo viceministrams bei vyriausiajai Prezidentės patarėjai teisės klausimams Rasai Svetikaitei.

"Deja, niekas iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto su mumis susitikti negalėjo. Taip pat gaila, kad iš komiteto narių, 2009 metais atlikusių daug žadėjusį tyrimą, pasigirsta kritiškų komentarų žmogaus teisių organizacijų atžvilgiu", - apgailestavo M. Adutavičiūtė.

Kaip ELTA jau skelbė, įrodymai iš Jungtinių Tautų (JT), Europos Tarybos, Europos Parlamento (EP), žiniasklaidos ir žmogaus teisių organizacijų bei pačios Lietuvos baudžiamųjų tyrimų patvirtina, kad Lietuvoje buvo du slapti CŽV kalėjimai. Šie kalėjimai priklausė pasauliniam slaptųjų kalėjimų tinklui, kurį JAV naudojo nelegaliai kalinti ryšiais su terorizmu įtariamiems asmenims nuo 2001 iki 2006 metų.

Lietuva 2010 metais pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl nelegalių sulaikymų ir CŽV kalinių pervežimo Lietuvoje nuo 2004 iki 2005 metų, bet po metų tyrimą nutraukė. 2012 metų rugsėjį EP paragino Lietuvą tyrimą atnaujinti remiantis naujais įkalčiais, kurie rodo, kad 2005 metų vasario mėnesį CŽV į Lietuvą perkėlė įtariamą teroristą iš Maroko. Lietuva atsisakė atnaujinti tyrimą, nes neva JAV nesuteikė reikalingos informacijos.

Lietuva yra ne vienintelė Europos šalis, kuri atsisako tinkamai ištirti dalyvavimą CŽV programoje. Dar 11 šalių: Danija, Suomija, Vokietija, Italija, Makedonija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė taip pat kaltinamos dalyvavimu CŽV programoje. Iš jų tik Italijoje vyko teismas dėl šių kaltinimų. Du italai ir 23 JAV agentai buvo nuteisti už egiptiečio pagrobimą. JAV agentai buvo nuteisti už akių.

ELTA
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

D. Grybauskaitė ragina įvertinti policijos reformos pirmuosius rezultatus (7)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina generalinį policijos komisarą Liną Pernavą įvertinti pirmuosius policijos pertvarkos rezultatus ir tęsti ją tik įsitikinus, kad tai pagerino policijos darbą ir padidino žmonių saugumą.

J.Olekas: „Nota Bene“ konkursus laimėdavo ir valdant konservatoriams (25)

Aštuonis kartus brangesnių virtuvės įrankių kariuomenei pardavusi bendrovė „Nota Bene“ krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų konkursus laimėdavo ir anksčiau, kai Krašto apsaugos ministerijai (KAM) vadovavo konservatoriai, teigia socialdemokratų ministras Juozas Olekas.

L. Kasčiūno ir G. Palucko dvikova: sutarimą galėtų rasti tik vienu klausimu (25)

Antradienį DELFI surengtuose rinkimų debatuose „Balsuok 2016“ susitikę konservatorius, kandidatas į krašto apsaugos ministrus Laurynas Kasčiūnas ir Vilniaus vicemeras, socialdemokratas Gintautas Paluckas svaidėsi žaibais. Jų pozicijos išsiskyrė praktiškai visais klausimais, o daugiausia nesutarimų kilo vertybiniais ir žmogaus teisių klausimais.

LLRI partijų programų vertinimas: Lietuvos socialdemokratų partija (16)

Lietuvos laisvosios rinkos institutas išrinko ir įvertino ryškiausias partijų rinkimų programų nuostatas, kurios veiks žmonių atlyginimus, mokesčius, pasirinkimo laisvę ir kasdienį ekonominį gyvenimą. Kas slypi po partijų pažadais, į kurias nuostatas rinkėjui atkreipti dėmesį, kaip jas vertinti? Šį kartą nagrinėjama Lietuvos socialdemokratų partijos programa.

Siūlo suvienodinti Seimo narių išeitines išmokas su kitų darbuotojų išmokomis (25)

Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė siūlo suvienodinti Seimo narių išeitines išmokas su kitų dirbančiųjų išeitinėmis išmokomis.