Teismas paskelbė, kad visiškai tenkina buvusio ekspremjero ieškinį Turto bankui, Vyriausybei ir buvusiam padėjėjui Juozui Palioniui. Žlugusio LAIB teises yra perėmusi Vyriausybė. Aukščiausiasis Teismas mano, kad LAIB laikyti pinigai yra A.Šleževičiaus ir jis turi teisę juos turėti.
LAIB laikyti pinigai A.Šleževičiui yra atnešę daug nemalonumų. Dėl jų 1996 metų vasario 6 dieną jis buvo atstatydintas iš ministro pirmininko posto.
Premjero įgaliotas jo padėjėjas Juozas Palionis pinigus paėmė iš LAIB prieš pat banko žlugimą. Šis premjero poelgis suerzino visuomenę. Tačiau A.Šleževičius tvirtina iš anksto nieko nežinojęs apie banko bėdas.
1995 metų gruodžio 8 dieną tuometinis premjeras A.Šleževičius įgaliojo savo padėjėją J.Palionį iš LAIB paimti dalį indėlio, o kitą dalį palikti banke, pratęsiant indėlio sutartį.
A.Šleževičius teigia, kad žodžiu nurodęs J.Palioniui paimti tik 120 tūkstančių litų, kurie buvo reikalingi buto remontui. Tačiau padėjėjas paėmė visą indėlį - daugiau kaip 250 tūkstančių litų. Tai sužinojęs, A.Šleževičius liepė dalį paimtų pinigų nunešti atgal į banką.
J.Palionis 1996 metų sausio 29 dieną A.Šleževičiaus nurodymu daugiau kaip 135 tūkstančius litų vėl nunešė į LAIB. Paaiškėjo, kad J.Palionis su LAIB sudarė ne paskolos, o pasaugos sutartį.
LAIB vadovybė priešinosi pinigų priėmimui, nes tuo metu buvo uždrausta vykdyti bet kokias operacijas. Tik gavus Lietuvos banko vadovų leidimą, J.Palionio atnešti pinigai pateko į LAIB. Perduodamas bankui pinigus J.Palionis neturėjo A.Šleževičiaus įgaliojimo, o tik jo nurodymą.
LAIB bankrutavus, A.Šleževičius bandė atsiimti pinigus, tačiau iš Turto banko sulaukdavo neigiamų atsakymų.
Tada ekspremjeras pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui. Liepą Vilniaus apygardos teismas jį patenkino pilnai. Tačiau šią nutartį Apeliaciniam teismui apskundė Turto bankas. Apeliacinis teismas patenkino Turto banko skundą.
Tuomet A.Šleževičius kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, kuris pripažino, kad Vilniaus apygardos nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Vilniaus apygardos teismas nutartyje rašė, kad LAIB pasaugos sutartį sudarė pažeisdamas įstatymus, nes neturėjo teisės sudarinėti tokias sutartis.
Tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas teigė, kad šios sutarties nėra pagrindo laikyti pasaugos sutartimi. Dėl LAIB laikytų pinigų ekspremjerui teko būti ne tik civiliniu ieškovu, bet ir kelerius metus pasėdėti teisiamųjų suole. A.Šleževičius buvo apkaltintas naudojimusi tarnybine padėtimi ir kitais nusikaltimais.
Po kelerius metus trukusio teismų proceso pernai balandį Vilniaus apygardos prokuratūra A.Šleževičiaus bylą nutraukė. A.Šleževičius į Aukščiausiąjį Teismą ketvirtadienį neatvyko. Iš BNS žurnalistės sužinojęs apie Aukščiausiasis Teismas priėmė palankų sprendimą, A.Šleževičius sakė, kad tokio ir tikėjosi.
"Nuo pat pirmos minutės, kai buvo iškelta byla, tikėjausi, kad bus tokia pabaiga. Visa istorija nuo pradžios iki pabaigos - absurdo teatras. Ir tai rodo, kiek mūsų teisėsaugos institucijos yra nekompetentingos arba politizuotos. Kitaip negalima įvertinti. Visuose teisminiuose sprendimuose turi būti logika", - BNS sakė A.Šleževičius.
Ekspremjeras taip pat yra laimėjęs bylą prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teisme. Pernai lapkritį Strasbūro teismas priteisė iš Lietuvos sumokėti A.Šleževičiui, vadovavusiam LDDP Vyriausybei nuo 1993 metų kovo iki 1996 metų sausio pabaigos, 30 tūkst. litų žalos atlyginimo bei 70 tūkst. litų advokatų išlaidų.
Ekspremjeras reikalavo milijono litų žalos atlyginimo, o dar 280 tūkst. litų - išlaidoms, susijusioms su advokatų paslaugomis, padengti.
Teisėjai nusprendė, kad Lietuvos valstybė pažeidė savo piliečio teises, numatytas Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje. Šis straipsnis numato piliečio teisę į teismą per pagrįstus laiko terminus.
A.Šleževičiaus byla, kurioje jis buvo kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba ir kitais nusikaltimais, kelerius metus klaidžiojo po teismus, ekspremjeras nebuvo nei nuteistas, nei išteisintas. Vėliau bylą nutraukė pati prokuratūra.
