„Bus didžiulis matomumas kariuomenės Lietuvoje, tai turėtų būti pastebėta ir (...) turės efektą mūsų visuomenei. Keliais judės daug technikos, gali būti ir trukdžių ar įvykių. Pranešame gyventojams, kad tokia technika važinės, raginame elgtis atsakingai tiek lenkiant, tiek prasilenkiant, taip pat bendraujant su kariais“, – žurnalistams antradienį sakė V. Rupšys.
„Šį pavasarį apytiksliais skaičiavimais gali būti apie 20 tūkst. Lietuvos ir sąjungininkų kariuomenės Lietuvoje. (…) Tai atsakas į pasikeitusią geopolitinę situaciją, kaip ir mūsų sąjunginiai gynybos planai. Bet tai yra iš anksto suplanuotos apimtys, vietovės ir planai, sąjungininkų dalyvavimas taip pat yra iš anksto numatytas“, – sakė kariuomenės vadas.
V. Rupšys taip pat atkreipia dėmesį, kad artimiausiais mėnesiais dalyvauti pratybose bus pašaukti 2500 aktyviojo rezervo karių, dar keli tūkstančiai bus pakviesti trumpai informacijos sutikrinimo procedūrai. Be to, bus testuojama komendantūrų veikimo sistema, tam tikru pratybų etapu kai kurie miestų pramoniniai objektai ir jų teritorijos bus paskelbtos karinėmis teritorijomis.
„Aktyvusis rezervas bus treniruojamas ir neseniai pristatytame karinių komendantūrų kontekste, kartu su Šaulių sąjunga ir vyriausybinėmis bei nevyriausybinėmis organizacijomis“, – sakė V. Rupšys.
Kviečiami 2500 aktyviojo rezervo karių apie pratybas jau perspėti
Kalbėdamas apie aktyviojo rezervo karių įtraukimą į intensyviąją pratybų dalį, V. Rupšys atkreipia dėmesį, kad mokymuose dalyvausiantys 2500 karių apie tai jau buvo perspėti iš anksto.
„Tie sąrašai jau patikrinti, ar tie žmonės yra, ar nėra. Tie, kurie šaukiami į mokymus, jau yra informuoti, tą numato įstatymai“, – pabrėžė kariuomenės vadas.
„Dar 2000 rezervistų gaus pranešimus dėl duomenų sutikrinimo – gyveni ten ar ne ten, ar tavo sveikata gera ir pan.“ – detalizavo V. Rupšys.
Visgi, pažymima, kad iš viso pranešimus apie pratybas gaus daugiau – apie 10 tūkst. – rezervistų.
„Šaukimo procedūros ir atleidimas nuo šaukimo yra numatyta administraciniame kodekse. Gali būti, kad kai kurie (neatvykę į rezervo šaukimą – ELTA), gali sulaukti didesnių pasekmių. (...) Bet tikrai nenorime kalbėti apie kažkokį baudžiamumą – motyvacija yra ta, kad reikia ateiti ir treniruotis, tai nėra kažkokia nuobauda“, – sakė V. Rupšys.
„Galų gale, visos išimtys svarstomos individualiai“, – atkreipė dėmesį kariuomenės vadas.
Vilniuje ir Kaune bus testuojama komendantūrų sistema
V. Rupšys taip pat atkreipia dėmesį, kad artimiausiais mėnesiais Vilniuje ir Kaune bus testuojama ir komendantūrų sistema.
„Visos procedūros – tiek komendantinių vienetų suformavimas, priskyrimas savanorių pajėgų prie komendantinių vienetų, sąveikos užmezgimas su savivaldybe, su atitinkamomis institucijomis – policijos pareigūnais. Treniruosime scenarijų iki konvencijos pradžios. (...) Be to, treniruosis komendantūrų šaukimo, mobilizacijos punktai“, – detalizavo V. Rupšys.
Pažymima, kad pratybų metu tam tikrose Vilniaus ir Kauno vietose bus laikinai įvesta komendanto valanda.
Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys antradienį pristatė balandžio–birželio mėnesiais vyksiančių intensyvių pratybų ciklą, kuriame dalyvaus daugiau kaip 20 tūkst. Lietuvos ir sąjungininkų karių bei tūkstančiai karinės technikos vienetų.
ELTA primena, kad didžiausias karines pratybas nuo Šaltojo karo laikų NATO pradėjo šių metų sausį. Kaip skelbta anksčiau, pratybos skirtos imituoti NATO atsaką į tokio varžovo, kaip Rusija, puolimą. Jose dalyvaus 50 laivų, 80 orlaivių ir daugiau kaip 1 100 kovos mašinų. Kariniai manevrai vykdomi NATO pertvarkius savo gynybą po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m.
Nyderlandai „Patriot“ sistemas į Lietuvą ketina perkelti liepos mėnesį
Lietuvos kariuomenės vadas V. Rupšys sako, kad Nyderlandai oro gynybos sistemas „Patriot“ į Lietuvą ketina perkelti liepos mėnesį.
„Dėl „Patriot“ sistemų dislokavimo Lietuvoje – tai numatoma liepos mėnesį. Tai bus mūsų ir Nyderlandų dvišalės pratybos“ – antradienį spaudos konferencijoje žurnalistams teigė V. Rupšys.
„Tai dvišalis veiksmas, kuris atspindės ir bendrą NATO gynybos paveikslą“, – pridūrė vadas.
ELTA primena, kad kovo pabaigoje Nyderlandai priėmė sprendimą šią vasarą Lietuvoje kelioms savaitėms dislokuoti ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“. Skelbta, kad Nyderlandų karinis vienetas Lietuvoje treniruosis kartu su Lietuvos kariuomenės vienetais.
Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren teigė, kad pratyboms Lietuvoje atvykstantis Nyderlandų padalinys prisidės prie NATO oro gynybos parengties.
ELTA primena, kad pernai liepą Vilniaus NATO viršūnių susitikime priimtas sprendimas dėl rotacinio oro gynybos modelio, skirto stiprinti Aljanso integruotą oro ir priešraketinę gynybą. Šis modelis leistų taikos metu treniruotis sklandų ir greitą perėjimą į oro gynybos užduočių vykdymą bei sustiprinti atgrasymą. Lietuva aktyviai siekia kuo didesnio sąjungininkų įsitraukimo rotacinio oro gynybos modelio rėmuose.
Kasčiūno raginimai skirti daugiau dėmesio oro gynybai nesikerta su kariniu patarimu
V. Rupšys sako, kad krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno raginimai skirti daugiau dėmesio oro gynybai nesikerta su kariniu patarimu. Generolo teigimu, šių sistemų vystymas nebūtų daromas kitų kariuomenės pajėgumų sąskaita.
„Tame klausime mes labai gerai sutariame ir matome, kaip galėtume vystyti pajėgumus. Oro gynybos vystymas yra kompleksinis sprendimas ir tai su niekuo nesikerta, tik papildo vienas kitą. Aš šiandien džiaugiuosi, girdėdamas, kad ieškoma būdų, kaip padidinti finansavimą“, – antradienį žurnalistams sakė V. Rupšys.
Visgi, į platesnius vertinimus apie L. Kasčiūno iniciatyvą V. Rupšys nesileido.
„Tikrai nespekuliuosiu, nes nežinau, ką ministras turėjo omenyje, sakydamas apie oro gynybą. Bet jis tikrai nesako oro gynyba kažkieno kito sąskaita“, – patikino kariuomenės vadas.
„Šiai dienai galiu pasakyti, kad tikrai kalbamės, labai konstruktyviai kalbamės, randame sprendimus vystant mūsų pajėgumus kompleksiškai“, – pridūrė jis.
Premjerė I. Šimonytė trečiadienį kviečia politinių partijų bei verslo atstovus dalyvauti trečiajame susitikime dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo.
Į susitikimą pakviestos politinių partijų, verslo bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.
Pirmadienį krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas patikino, jog premjerės inicijuojamame susitikime dėl gynybos finansavimo siūlys skirti didesnį dėmesį oro gynybai. Visgi, jis patikino, kad oro gynybos sistemų įsigijimas nebus daromas planuojamų tankų bataliono sąskaita.
„Ką pristatysiu, yra tam tikras balansas tarp divizijos sunkinimo ir divizijos įgalintojų, kas yra oro gynybos sistemos – kalbame apie vidutinio nuotolio oro gynybos plėtotę“, – patikino L. Kasčiūnas.
