"Šitus darbus turi užbaigti tie, kurie išmano. Aš manau, kad niekas neabejoja, jog A.Brazauskas yra tas žmogus, kuris išmano, kuris gali dirbti, vadinasi, tegu dirba, ir jam netrukdykim su įvairiais dalykais. Tuo vadovaujantis ir buvo priimtas atitinkamas sprendimas", - tęsė socialdemokratas.
Č.Juršėnas spaudos konferencijoje į klausimą, ar iniciatyva pradėti tyrimą dėl A.Brazausko šeimos verslo skaidrumo buvo blokuota siekiant išlaikyti jį premjero poste, tiesiogiai neatsakė, tačiau tai pripažino Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.
"Vieno žmogaus reikalai negali būti iškelti aukščiau už valstybės reikalus. Nematau tolesnio valstybės valdymo scenarijaus, jeigu tokia komisija būtų sudaroma ir jeigu premjeras atsistatydintų", - interviu dienraščiui "Lietuvos žinios" sakė A.Paulauskas.
Jis pabrėžė, kad "chaosą, neaiškumą sukurti labai lengva, bet aš, kaip Seimo pirmininkas, turiu būti taikytojas, turiu galvoti apie valstybes reikalus. Mano užduotis - užtikrinti stabilų daugumos darbą. Tai sau iškėliau kaip prioritetą ir stengiausi pagal tai veikti".
"Galbūt kitoje situacijoje taip pat sakyčiau, kad komisija reikalinga, palaikyčiau jos kūrimą. Bet šiandien matau, kad dėl šio veiksmo atsidurtume itin blogoje padėtyje. O ant nosies euro įvedimas, savivaldybių rinkimai, biudžeto priėmimas. Tad negaliu nesilaikyti valstybinės pozicijos, pasiduoti vienadieniams veiksmams", - kalbėjo A.Paulauskas.
Paklaustas, ar tai reiškia, kad komisijos sudarymo nepalaikęs balsavimas išgelbėjo keturių partijų koaliciją, A.Paulauskas sakė, jog "gal nesakyčiau, kad išgelbėjo, greičiau kuriam laikui neįvedė šalies į visišką chaosą, neleido susidaryti nestabiliai situacijai".
Jis nesutiko, kad koalicija laikosi ant vieno žmogaus - premjero - pečių. "Koaliciją laiko bendras susitarimas, kad visi norime išlaikyti daugumą. O bet koks tų pozicijų pajudinimas kelia grėsmę", - pabrėžė A.Paulauskas.
Atsakydamas, kodėl koalicija negali rasti kito premjero, jei A.Brazauskas atsistatydintų, Seimo vadovas teigė, kad "kalbama apie koalicijos išlikimą. Juk girdėjote, kas buvo pasakyta: jeigu A.Brazauskas atsistatydina, nelieka koalicijos. Ne žmogaus, o koalicijos".
Seimo vadovo nuomone, viešbučio "Draugystė" privatizavimo aplinkybes galėtų tirti ir kitos institucijos, o ne Seimo komisija.
Praėjusį ketvirtadienį Seimo valdančioji dauguma atmetė opozicijos inicijuotą nutarimo projektą dėl A.Brazausko žmonos verslo reikalų tyrimo parlamentinėje komisijoje.
Prieš Seimui pradedant svarstymą dėl komisijos A.Brazausko šeimos verslo skaidrumui tirti sudarymo, socialdemokratai Seimo nariams išdalino Vilniaus advokatų kontoros SPES išvadas apie sostinės "Draugystės" viešbučio - dabartinio "Crowne Plaza" - privatizavimo aplinkybes.
Iš 8 puslapių išvadose vardijamų faktų matyti, kad "Draugystės" viešbučio verslą daugiausia dalijosi arba vienaip ar kitaip buvo su šiuo verslu susiję dviejų šeimų nariai - dabartinės premjero žmonos K.Brazauskienės (anksčiau K.Butrimienės) ir "LUKoil Baltija" vadovo Ivano Paleičiko šeimos.
Seimo opozicijos turima medžiaga įrodo, jog 1997 metų birželio 6 dieną Prezidentūros kanceliarija kreipėsi į Lietuvos valstybinę privatizavimo agentūrą, kad "Draugystės" viešbutis būtų įtrauktas į papildomą privatizuojamų objektų sąrašą.
1997-aisiais, kuomet Prezidentūra "Draugystę" paprašė įtraukti į papildomą privatizavimo objektų sąrašą, dabartinis premjeras, socialdemokratų lyderis A.Brazauskas buvo bebaigiąs penkerių metų prezidento kadenciją.