Paklaustas, ar minėtos idėjos autorius nėra jis pats, A.Pekeliūnas atsakė aptakiai: "Na, sakykime, kad ne aš. Palikime šioje vietoje klaustuką".

A.Pekeliūno teigimu, apie siūlymą perkelti Seimą į Valdovų rūmus kol kas "garsiai nekalbama", tačiau Seimo kanceliarijai yra pavesta išsiaiškinti, kiek tokia idėja būtų reali.

"Mes nesvarstome, mes norime įsitikinti ir įtikinti tuos, kurie kalba, kad reikia aiškintis, reikia pasižiūrėti, ar įmanoma (perkelti Seimą į Valdovų rūmus - BNS). Kiek žinau, Seimo kancleris tarsis su Valdovų rūmų projektuotojais apie susitikimą. Jei matys, kad kažkas realaus, tai tada bus matyti", - BNS pirmadienį sakė A.Pekeliūnas.

Seimas antradienį turėtų svarstyti nutarimą, kuriame prašoma Vyriausybės kitų metų biudžeto projekte numatyti 15 mln. litų naujos parlamento posėdžių salės statybos pirmajam etapui.

Tokį nutarimo projektą įregistravo Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Jame teigiama, jog minėtas lėšas prašoma skirti atsižvelgiant "į būtinybę įrengti naują parlamento veiklai tinkamą, atitinkančią higienos reikalavimus Seimo posėdžių salę".

Paklaustas, ar Valdovų rūmuose gali būti ieškoma vietos naujai posėdžių salei, A.Pekeliūnas patikslino, jog šiuo atveju kalbama "apie viso Seimo perkėlimą į Valdovų rūmus - jei ten yra vietos".

Kitas Seimo pirmininko pavaduotojas "darbietis" Viktoras Muntianas sakė, jog konkrečių svarstymų apie galimą Seimo perkėlimą į Valdovų rūmus nėra.

"Tiesiog darbiniuose pokalbiuose buvo keliamas darbinis klausimas, ar Valdovų rūmai tinkamai pritaikyti pagal paskirtį. Atsakymo į šį klausimą nesame gavę, tiesiog darbo tvarka norime iš arčiau pažvelgti, kaip Valdovų rūmai ir jų koncepcija atrodo", - sakė V.Muntianas.

Jis taip pat neprisiminė, nei kur tokie klausimai buvo keliami, nei kas ir kada juos kėlė.

Paklaustas, ar iš tiesų planuoja susitikimus su Valdovų rūmų projektuotojais, Seimo kancleris Arvydas Kregždė BNS tai neigė.

"Nieko neorganizuoju dar kol kas, žinau, sklando tokie gandai (apie Seimo perkėlimą į Valdovų rūmus - BNS), bet nieko neorganizuoju", - sakė A.Kregždė.

Lietuvos valdovų rūmų atkūrimo darbai oficialiai prasidėjo 2002 metais - per tą laikotarpį atlikta darbų už 38 milijonus litų. Šiemet skirta 25 milijonai litų. Planuojama, jog iš viso rūmų atstatymui reikės 101 milijono litų.

Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai yra atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis - kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu.

Pagrindiniai Valdovų rūmų atstatymo darbai turėtų būti baigti iki 2009 metų - Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio jubiliejaus.

Lietuvos valdovų rūmų atkūrimą finansuoja valstybė, privačioms lėšoms kaupti yra įsteigtas Valdovų rūmų paramos fondas. Per ketverius metus Valdovų rūmų atstatymui Lietuvos ir užsienio šalių gyventojai paaukojo 2 mln. 439 tūkst. litų.