Dėl bokštelio kriaušėje į departamentą atvyko aiškintis klubo nariai medžiotojai Stasys Graževičius su sūnumi Valdu, gyvenantys Nemunaičio seniūnijoje. Jie tvirtino nieko nežinoję apie valstybės saugomą gamtos paveldo botaninį objektą, nes prie jo nėra šį išskirtinumą liudijančių ženklų, pavyzdžiui, tvorelės ar užrašo, tad ir pasistatę stebėjimo bokštelį.
Nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia. Remiantis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, už gamtos paveldo objektų saugojimo taisyklių pažeidimus S.Graževičius buvo nubaustas administracine 150 litų bauda. Šią tuoj pat sumokėjo, o aplinkosaugininkus patikino, kad bokštelis iš senosios kriaušės jau iškeldintas.
Kaip "Alytaus naujienoms" sakė Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Česlovas Meržvinskas, metodinėse rekomendacijose medžiotojams siūloma turėti ant žemės pastatomus, bet ne prie medžių prikalamus (minimu atveju taip ir buvo) stebėjimo bokštelius.
"Mes neskubame medžiotojų bausti už paprastuose medžiuose prikalamus bokštelius, dažniausiai įspėjame ir nurodome pastatyti tinkamai. Graževičiai bokštelį buvo prikalę prie valstybės saugomo gamtos paveldo objekto, todėl medžiotojams ir skirta piniginė bauda", - teigė Č.Meržvinskas.
J.Jarmalavičiaus tvirtinimu, pranešimas apie valstybės saugomame gamtos paveldo botaniniame objekte medžiotojų išsikeltą stebėjimo bokštelį gautas pirmąkart.
Bėda visoje šalyje
Lietuvoje iš viso yra 239 valstybės saugomi gamtos paveldo botaniniai objektai, 10 jų Alytaus rajono teritorijoje. Aplinkos ministerija į tokių objektų sąrašą įrašo išskirtinio amžiaus, matmenų, formų, dendrologiniu ar estetiniu požiūriu vertingus medžius.
Pavyzdžiui, senoji Geisčiūnų kriaušė minėtame sąraše yra nuo 1960 metų, jos kamieno apimtis - 380 centimetrų, aukštis - 16 metrų. Medis iš tikrųjų nei aptvertas, nei kitaip paženklintas. Aplinkosaugininkų teigimu, kriaušė dabar atsidūrusi privačioje žemėje.
Kas turėtų rūpintis specialiu valstybės saugomų gamtos paveldo botaninių objektų ženklinimu ir kaip jie turėtų būti paženklinti? "Šių objektų ženklinimas - bėda visoje šalyje. Jeigu jie patenka į valstybės saugomas gamtos ar urėdijų teritorijas, dažniausiai aptveriami, prie jų pastatomos lentelės su užrašais. Bet jei objektai yra privačiose žemėse, tokio ženklinimo paprastai nelieka", - sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Planavimo ir kadastro skyriaus vedėja Vitalija Valantiejienė.
Anot jos, Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje dabar kuriama nauja minėtų objektų ženklinimo sistema, bus skelbiamas konkursas šiuos darbus atlikti visoje šalyje, tai tikimasi padaryti jau ateinančiais metais.