Daug Lietuvos politikų Lenkijos pasitraukimą iš atominės elektrinės statybų Visagine laiko politiniu sprendimu. Kokia Jūsų nuomonė?
Lietuvos užsienio ministras Audronius Ažubalis pasakė, kad šioje situacijoje nereikėtų ieškoti politinės potekstės, tačiau kiti politikai ir apžvalgininkai mano kitaip – Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė daug panašių komentarų. Be abejo, sunku, neturint apie tai informacijos, vienareikšmiškai numatyti, kokia gali būti viso projekto dalyvių nauda ir ar dalyvavimas projekte jiems apsimoka. Todėl neatmetama, kad Lenkijos sprendimą nulėmė ekonominė logika. Tačiau faktas yra tas, kad Lietuvos-Lenkijos santykiai paskutiniuoju metu yra vėsūs, netgi šalti.
- Visagino (atominės elektrinės – DELFI) statybos bus tęsiamos?
Taip. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas vienareikšmiškai pasakė, kad atominės elektrinės statybos nebus nutrauktos, o pavasario sesijos Parlamente metu bus pristatyti konkretūs planai. Tačiau atsirado spekuliacijų, kad iš projekto pasitrauks ir latviai.
- Kaip Lietuvos politikai šiandien vertina Lietuvos-Lenkijos santykius?
Lenkijos veiksmus jie suvokia kaip siekį eliminuoti Lietuvą iš savo pagrindinių partnerių, sako, kad Lenkija dabar nori vystyti partnerystę su didesnėmis valstybėmis – su Vokietija, iki tam tikro laipsnio net su Rusija. Lietuva liko už Lenkijos užsienio ir ekonominės politikos borto. Į tai aštriai reaguoja konservatorių partijos politikai, kurie mano, kad Varšuva elgiasi kaip arogantiškas didysis kaimynas.
Ar yra šansų, kad ši negatyvi tendencija pasikeis?
Tam reikalingas kažkoks abiejų šalių prezidentų ar ministrų pirmininkų veikimas. Tačiau nežinau, ar tam yra šansų, turint omenyje artėjančius Parlamento rinkimus, kurie Lietuvoje įvyks rudenį. Iki to labai daug laiko.
- Ką šioje situacijoje galėtų nuveikti Lietuvos diplomatija?
Pasakysiu atvirai, kad dabartinės valdančiosios koalicijos užsienio politikai kartais pritrūksta nuoseklumo. Prieš tai buvusioms Vyriausybėms, kairiesiems ir prezidentui Valdui Adamkui prioritetu buvo santykių su Lenkija atgaivinimas ir demokratijos į Rytus plėtra – į Ukrainą ir Baltarusiją. Ne visada tai pavykdavo, tačiau tai buvo pakankamai nuosekliai vykdoma.
Nauja Vyriausybė kalbėjo apie užsienio politikos nuosmukį. Turėjo būti geresni santykiai su Rusija – tai nepavyko, kalbos su Lukašenkos valdžia – be efekto. Sunku pasakyti, kas dabar bus. Galėčiau tik pagirti lietuvių diplomatus už aktyvų veikimą Skandinavijoje.