Tokių minčių jis pažėrė trečiadienį Seime surengtoje paskaitoje „apie šiuolaikinę kultūrą ir pavojus šeimos vertybėms“.
Amerikietį, kuris ne vienus metus garsėja radikaliais pareiškimais apie šeimą ir homoseksualus, į Seimo rūmus pakvietė parlamentinė grupė „Už žmogaus orumą“. Jo paskaita, sulaukusi ne itin didelio būrio parlamentarų, tradicinių šeimos vertybių gynėjų ir kitų žmonių dėmesio, buvo surengta istorinėje vietoje – Konstitucijos salėje, kur 1992 m. buvo pasirašyta atkurtos nepriklausomos Lietuvos konstitucija.
„Puiku, kai turtingoje visuomenėje, kur yra daug vaikų, leidžiame žmonėms daryti, ką jie nori. Būtent tai leido Vakarų visuomenės jau daug metų. Kažkada garsiai buvo pasakyta, kad vaikų bus visada. Bet dabar matome, kad tai netiesa, – savo pasiūlymus motyvavo P. Cameronas. – Esame situacijoje, kai daug žmonių nebegalvoja apie save kaip apie žmones, kurie atsakingi visuomenei. (...) Matome, kad artėja Lietuvos pabaiga. Tai nėra pasaulinis atšalimas, kažkokia pabaisa. Tai yra akivaizdu ir akivaizdžiau būti negali – Lietuvos ateitis prašosi jūsų dėmesio. Jei tų mažų žmonių nebus pakankamai, šalis tiesiog išnyks.“
„Jei gyvensite, kaip gyvenate, Lietuvos nebeliks“
Pasak svečio, Vakarai išgyvena didžiulę demografinę krizę – mažėja gimstamumas, visuomenės sensta, todėl reikia kažko imtis. „Lietuvoje gimsta 1,3 vaiko vienai moteriai. Maždaug po 40 metų Lietuvos gyventojų skaičius sumažės perpus, nebent prasidės masinė imigracija“, – gąsdino P. Cameronas. Jis iš karto pripažino, kad jo pasiūlymai krizei spręsti gali šokiruoti.
Amerikietis pristatė tris priemones: finansinę, pripažinimo ir politinės įtakos. Žmones esą nori turėti daugiau pinigų, todėl tiesiog reikia leisti jiems iš to uždirbti – susituokusioms ir vaikų susilaukusioms poroms skirti pinigų. Tai P. Cameronas siūlo daryti keičiant mokestinius įstatymus taip, kad šie žmonės faktiškai nemokėtų jokių mokesčių, o bevaikiai viengungiai būtų apkrauti didesnėmis prievolėmis.
Statusas visuomenėje neva taip pat svarbus – nuo seno teikiami apdovanojimai už drąsą ir pan. Todėl svečias siūlo valstybėms ar miestams kurti specialius puslapius internete, kur būtų skelbiami visų, prisidedančių prie valstybės stiprinimo – sukūrusių šeimas ir susilaukusių atžalų, pavardės. „Gyventojai žinotų, kad tik susituokę ir sulaukę pirmo vaiko būtų ten įrašyti. Taip jie būtų išskirti iš kitų ir pagerbti“, – kalbėjo P. Cameronas.
Be to, jis pasiūlė loterijos būdu rinkti poras iš, pavyzdžiui, kiekvienų 20 tūkst. užsiregistravusių ir kas mėnesį skirti po nemažą prizą. P. Cameronas įsitikinęs, kad žmonės nori viešumo, visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio, – būtent tai jiems suteiktų ši iniciatyva.
Siūlymą stiprinti vaikų turinčių sutuoktinių politinę įtaką pats P. Cameronas pavadino labiausiai šokiruojančiu. Demokratinėse valstybėse kiekvienas rinkėjas turi po vieną balsą. Jo manymu, išgyvenant demografinę krizę tėvai turėtų gauti po du balsus. Žmones, norinčius įgyti svorio politikoje, tai esą paskatintų tuoktis ir gimdyti. Tuo metu politikai, siekdami pritraukti jų simpatijas, esą gerintų šeimų situaciją.
Anot P. Camerono, nesiėmus tokių ar panašių priemonių, Lietuvoje ir visame pasaulyje gims vis mažiau vaikų, o visos Vakarų civilizacijos išlikimo galimybė sumažės. „Jei jūs gyvensite taip, kaip gyvenate, Lietuvos nebeliks“, – įspėjo svečias. Jis pripažino, kad įstatymu negali priversti žmonių tuoktis ir gimdyti vaikus, – visuomenė esą pradėtų priešintis prievartai, tačiau „kiekvienas sveikas žmogus turėtų tuoktis“. Žinojimas, kad iš santuokos ir atžalų gaus naudos, esą taptų efektyvia paskata.
Daug ką esą nulėmė kontraceptinės tabletės išradimas, nors tai ir leido vis daugiau moterų dalyvauti darbo rinkoje. „Bet kaip pakeisti žaidimo taisykles, kad jauni vyrai ir moterys aiškiai pamatytų savo kelią – susituokti, susilaukti vaikų ir kurti Lietuvos ateitį? Būtent tai siūlo mano schema. Laikantis jos, susituokę ir vaikų turintys žmonės įgytų didesnį politinį svorį, sulauktų daugiau dėmesio ir finansinės naudos“, – aiškino svečias.
Jis siūlė ir kitas priemones: didesnę pensiją, pirmenybę įdidarbinant, nemokamus vairuotojo pažymėjimus. P. Cameronas džiaugėsi, kad demografijos problemą JAV padeda spręsti į šalį plūstantys meksikiečiai, ir kvietė paskaitos klausiusius Seimo narius imtis racionalių sprendimų.
Panašių dalykų Lietuvoje jau yra?
Paskaitos klausiusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė suabejojo, ar tokie siūlymai būtų suderinami su įstatymais ir įsipareigojimais Europos Sąjungai. Ji atkreipė dėmesį, kad panašias priemones Lietuva jau taiko. Jau anksčiau buvo padidintos išmokos kūdikius auginantiems tėvams. Daugiau vaikų pradėjo gimti net šeimose, kur abu tėvai turi aukštąjį išsilavinimą, o mamos siekia karjeros.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra įsteigusi šeimos ambasadoriaus titulą, kuris yra tik simbolinis ir nesuteikia piniginės ar kitokios naudos, tačiau išreiškia pagarbą.
Parlamentarė suabejojo, ar politinės įtakos stiprinimas būtų būtų suderinamas su įstatymuose įtvirtintais demokratinės valstybės principais. Esą dar nuo Senovės Graikijos laikų buvo laikomasi nuostatos: vienas asmuo – vienas balsas. „Šeimų nuomonė gal ir nepakankamai politikoje išgirsta, bet galima rasti kitų kelių. Žinoma, Vakarų pasaulis jaučia individualizmo pasekmes. Kai Vokietija sulaukė pasiūlymo steigti turkų mokyklas, tai yra tam tikras atsakyma“, – kalbėjo Seimo narė.
Grupę dėstytojų ir studentų papiktino paskaita universitete
Trečiadienį P. Camerono paskaita „Lytinių mažumų teisės, negimusios gyvybės žudymas, „mirties kultūra“: kaip Vakarų civilizacija kasa sau duobę“ buvo surengta Mykolo Romerio universitete. Organizatoriai – Tarptautinės teisės ir socialinės filosofijos asociacijos IVR Lietuvos sekcija bei universiteto Studentų mokslinės draugijos Teisės filosofijos sekcija – jį pristatė kaip vieną iš 10 produktyviausių mokslininkų homoseksualumo klausimais.
Aštuoni dėstytojai ir tiek pat studentų pareiškė, kad renginys „yra gėdingas jų universitetui bei akademinei bendruomenei“. „P. Cameronas garsėja ne tik savo kontroversiška moksline veikla, bet ir neapykantos išpuoliais prieš homoseksualius asmenis. Pasisakymai, skatinantys žudyti ir izoliuoti homoseksualus, taikyti jiems „Aušvico metodus“, nėra suderinami nei su mokslu, nei su įstatymais“, – rašoma viešai paskelbtame pareiškime.
Pasak universiteto atstovų, 1995 m. leidinyje „Telegraph“ Markas Peitrzykas išspausdino tokius P. Camerono žodžius: „Po trejų, ketverių metų mes diskutuosime apie homoseksualų išnaikinimo galimybę, nebent iki tol šią problemą išspręsime mediciniškai.“
„Manome, kad iniciatyva surengti šią paskaitą žemina Mykolo Romerio universiteto, kaip aukštojo mokslo institucijos, vardą. Priimdamas tokį sprendimą, universitetas parodo nepagarbą savo dėstytojams, mokslo darbuotojams, studentams ir visai akademinei bendruomenei“, – pareiškė dėstytojai ir studentai.
Tyrimai sukėlė abejonių
Kontroversiškai vertinamas 70-metis amerikietis domisi narkotikų, rūkymo, homoseksualumo poveikiu socialiniam ir asmeniniam elgesiui; filosofiniais, ekonominiais ir lyties nulemtais veiksniais, kurie daro įtaką „asmens bei kolektyvinei sveikatai, gimstamumo lygiui, santuokos ir kultūriniam gyvybingumui“.
P. Cameronas Los Andželo Ramiojo vandenyno koledže baigė socialinių mokslų bakalauro studijas, Kalifornijos valstijos universitete įgijo psichologijos ir sociologijos magistro laipsnį, o Kolorado universitete apgynė disertaciją socialinės asmenybės psichologijos tema. 14 metų dirbo dėstytoju ir administratoriumi aukštojo mokslo institucijose, dėstė keliuose universitetuose, Fuller psichologijos mokykloje, trejus metus dirbo gydytoju Nebraskoje (dabar jo licencija nebegalioja), buvo įvairių leidinių apžvalgininkas.
Šiuos tyrimus akademinė bendruomenė kritikavo dėl mokslo darbams taikomų reikalavimų pažeidimų: netinkamų ar per mažų imčių, iškraipomų rezultatų ar logikos klaidų. Dėl profesinės etikos nesilaikymo jis 1983 m. buvo pašalintas iš JAV psichologijos asociacijos.
Prieš tris dešimtmečius P. Cameronas su bendraminčiais Kolorado Springse įkūrė Šeimos tyrimų institutą, jo misiją apibrėždamas kaip „šeimos vertybių gynimą“ ir kovą su homoseksualumu. Institutas esą niekada nebuvo akredituotas kaip mokslo institucija, bet buvo įtrauktas į teisininkų organizacijos Southern Poverty Law Center sudarytą neapykantos grupių registrą kartu su Kukluksklanu ir panašiomis organizacijomis. Registre institutas atsidūrė dėl vadovo siūlymų žudyti ir sodinti į kalėjimus homoseksualius asmenis, palankiai atsiliepė apie Ugandą, kuri siekia įteisinti mirties bausmę homoseksualams. Trečiadienį Seime P. Cameronas tikino išreiškęs paramą ne tokiam reguliavimui, o Ugandos teisei leisti savo įstatymus.