„Ir taip Vakarų civilizacija ateina išnykimą, nes žmonės nenori dirbti, žmonės nenori turėti vaikų, tai kokia ateitis? O ateina kiti, kurie tvarkingi, kurie didžiuojasi aplink save turėdami daugybę vaikų – visokių su skarelėmis, juodukų. Eina tos motinos su krūva vaikų pasididžiuodamos, o tūla ponia net ir Lietuvoje peikia neturtingai gyvenančią moterį „Kam tu pasigimdei trečią vaiką?“, - piktinosi politikas.
Kalbėdamas apie žmogaus gyvenimo prasmę šioje žemėje, V. Landsbergis išskyrė tris Vakarų tradicijas, kurių viena ėmėsi šlovinti protą, antroji – sielą, trečioji – atsitiktinumą. Pirmoji tradicija susijusi su Prancūzų revoliucija ir Apšvietos amžiumi, antroji – su tikėjimu, kad siela yra dieviška, trečioji – su egzistenciniu mąstymu, jog žmogus į gyvenimą yra įmestas atsitiktinai ir turi jame kankintis be jokio tikslo.
„Tokiu požiūriu, žinoma, tu kankiniesi vienas, bet galbūt tu gali būti kartu su kitais ir padėti, kad kiti mažiau kankintųsi. Čia yra tam tikro komunizmo prielaidos, suprantant, kad gyvenimas tai ašarų pakalnė šiaip ar taip. Tai nėra laimės viršūnė nuo ryto iki vakaro. Yra daugybė pareigų, sunkumų ir galimų nelaimių, bet tu gavai. Ką tu gavai, naštą ir nelaimę, kurią gali atkentėti, ar tu gavai dovaną? Krikščioniškoji pažiūra yra ta, kad tu gavai dovaną, didžiausią dovaną, kokia tik gali būti. Tai tu idiotas, jei tu nevertini tos dovanos“, - kalbėjo V. Landsbergis.
Politikas sako, jog gali būti, kad gimdamas žmogus turi ir užduotį, tad gyvenimo prasmė natūraliai yra, bet ji gal nėra akivaizdžiai suvokiama. Politikas teigia, kad pirmiausia žmogus turi užduotį gyventi padoriai, sąžiningai, garbingai, pagal savo įsitikinimus, mylėti ir gerbti artimuosius.
„Aš ne vieną kartą esą mąstęs ir sakęs, kad žmonės, kurie nusižudo, jie atima galimybę padėti kitiems. Tu gali dar daug padėti kitiems, nors tau gyvenimas ir nepatinka. Kiek yra žmonių, kuriems negerai, o tu gali jiems padėti. O tu juos palikai – ai, man taip lengviau, aš einu sau kažkur, suvedu sąskaitas nežinia su kuo“, - svarstė europarlamentaras.
Jį piktina tai, kad esą Vakarų pasaulyje pastaruoju metu suklestėjo pramogų industrija, kuri jauniems žmonėms suteikia paviršinį prasmės pojūtį. Politikas teigia, kad pačios pramogos, žinoma, nėra blogai, bet blogai tai, kad televizija ar klubai tampa aukščiausia laimės viršūne.
„Reikia visus paversti pramogautojais, kad aukščiausia laimės viršūnė būtų pramoga. Pramoga, ar tai televizija, ar tai didžiosios disko salės su papildomais kokiais nors gyvenimo papildais, kaip pasidaryti daugiau kaifo, yra milžiniška industrija, kuriai reikia klientų“, - sakė V. Landsbergis.
Pasak Europos Parlamento nario, pramogų išaukštinimas automatiškai lemia darbo nuvertinimą, nes žmonės ima siekti gyventi lengvai.
Politikas sako nesuprantantis ir dar vieno Vakaruose įsivyravusio požiūrio, kad vaikai yra našta, mat vieniems trukdo siekti karjeros, kitiems – pramogauti. „Man taip keistai atrodo toks protinis Vakarų civilizacijos iškrypimas, kai įsivyravo pažiūra, kad vaikai – tai našta“, - piktinosi V. Landsbergis.
„Pramoga, karjera – svarbiausia, o vaikas ne pramoga tartum. Atvirkščiai, vaikas – didžiausia pramoga, pramoga tokia, kuria tu džiaugiesi kaip savo kūriniu. Ir džiaugiesi kiekviena diena ir kiekvienais metais. Nors ir sunku, nors ir tas ir tas, bet galų gale tai yra gyvenimo prasmė. Žmonės tą praranda, jiems nebereikia nė vaikų“, - pridūrė politikas.