Paklausti, kokią pavardę tekėdama turėtų imti moteris, 52,5 proc. respondentų siūlė leisti rinktis jai patinkančią. 37,9 proc. pasisakė už vyro pavardę su priesaga -ienė. Už neutralią pavardę tik su galūne -ė pasisakė vos 2,5 proc. apklaustųjų.

Tradicine vadinamą pavardę su priesaga -ienė dažniau minėjo vyrai, vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų žmonės, rajonų centrų ir kaimų gyventojai.

Tačiau net 40 proc. gyventojų palankiai vertina neseniai įteisintas moteriškas pavardes, kuomet iš pavardės negalima nuspėti šeiminio moters statuso, o bemaž trečdalis respondentų - 32 proc. – tai vertina neigiamai.

Palankiau neutralias pavardes vertina moterys, jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai, vadovai, specialistai tarnautojai bei studentai, nepalankiai – vyrai, vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų respondentai, rajonų centrų ir kaimo gyventojai.

69 proc. apklaustųjų nelinkę pritarti neseniai žiniasklaidoje plačiai aptarinėtai nuostatai, kad neutrali moters pavardės forma rodo žemą moters moralę. Tokiai nuomonei pritaria tik 12 proc. šalies gyventojų.

Pavardės ryšį su moters morale dažniau linkę įžvelgti vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, au susituokę respondentai.

Jūsų nuomone, ištekėdama moteris turėtų... (proc.)﷐
Pasirinkti vyro pavardę su priesaga -ienė37,9
Pasirinkti vyro pavardę su neutralia galūne -ė2,5
Pasilikti mergautinę pavardę ir kartu vyro pavardę2,9
Pasilikti tik mergautinę pavardę0,7
Pasirinkti bet kokią jai patinkančią pavardę52,5
Nežino/neatsakė3,5
Iš viso100

Kaip vertinate moteriškas pavardes, kai iš pavardės negalima nustatyti moters šeiminio statuso? (proc.)﷐
Teigiamai19,4
Greičiau teigiamai20,9
Greičiau neigiamai17,8
Neigiamai 13,8
Nežino/neatsakė28,1
Iš viso100

Jūsų nuomone, ar neutralios moteriškos pavardės formos pasirinkimas yra susijęs su moters morale? (proc.) ﷐
Taip, moteris, kuri renkasi neutralią pavardę, elgiasi nemoraliai11,7
Ne, tai tiesiog moderni/kitokia forma68,5
Nežino/neatsakė19,8
Iš viso100

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" gegužės 29 – birželio 4 d. naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.

Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.