"Yra suprantamas valstybės rūpestis savo ūkininkais, siekiant užtikrinti jiems lengvesnį pragyvenimą krizės sąlygomis, padedant jiems įsisavinti ES fondų paramą ir teikiamas išmokas. Tačiau, matant parengtą įstatymo projektą, yra akivaizdu, jog pluoštinių kanapių auginimo legalizavimo mechanizmas apskritai nenumato jokių kanapių laukų patikros priemonių", - teigia S.Tamkevičius.
Jis dokumente pasigedo tinkamų prielaidų patikros priemonėms kurti. Anot Kauno arkivyskupo, valstybės institucijoms nėra nustatyta data, iki kada patikros priemonės turėtų būti sukurtos.
"Nėra abejonių, kad dėl šios priežasties kanapių pluošto auginimas Lietuvoje neišvengiamai bus priedanga narkotinių medžiagų auginimui. Savaime kyla klausimas, ar išmokų siekimas bet kokia kaina, t.y. legalizuojant tokią išskirtinę savo pobūdžiu kultūrą, tikintis gauti sąlyginai menkas išmokas už pluoštinių kanapių auginimą, netaps tais Judo sidabriniais, kuriais bus sumokėta už Lietuvos vaikų ateitį?" - klausia dvasininkas.
Jis taip pat abejoja, ar net įdiegus patikros priemones, jos tikrai užkirstų kelią svaiginimuisi skirtų kanapių auginimui.
"Įvertinant šiuos kylančius pavojus ir pripažįstant bendrą mūsų visų rūpestį Lietuvos žmonių, o ypač jaunimo ateitimi, kviesčiau, kad pavasarinei sėjai ruošiami Lietuvos ūkininkų laukai netaptų tautos gerovės ir jos moralės smukimo bei jaunimo svaiginimosi dykuma, o Didžiosios Savaitės laukimas nebūtų drumsčiamas nerimo dėl Lietuvos ateities", - rašo Kauno arkivyskupas.
Kovo 24 d. Seimas po pateikimo pritarė siūlymui iš draudžiamų augalų sąrašo išbraukti sėjamųjų kanapių (Canabis sativa L.) veisles.
Pagal pateiktą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pataisos projektą, Lietuvoje būtų draudžiama auginti opijines aguonas, kokamedžius ir kanapes, išskyrus skirtų perdirbti sėjamųjų kanapių (Canabis sativa L.) veisles, kuriose tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,2 procento.