"Būsimų rinkimų retorika šiek tiek keisis. Bet vis tiek dominuos kumštis, nukreiptas į ekonominę krizę, blogą buvusios valdžios palikimą, nomenklatūrą, išgalvotus valstybininkus, prieš kitų, o ne savo paties praktikuojamą korupciją", - straipsnyje, pavadintame "Rinkimai - išbandymas demokratijai", prognozuoja M.Laurinkus.
Ambasadorius pateikia įvairių scenarijų, kaip prezidento rinkimai gali paveikti Lietuvos kaip demokratinės valstybės pamatus. Pasak jo, raginant tautą "apsivalyti", kvietimas tobulinti demokratiją skambės kaip "reliktas".
Anot M.Laurinkaus, Lietuvos demokratijos išsaugojimui reikalingas šios valdymo formos svarbą vertinantis ir tvirtas politines pažiūras turintis šalies vadovas.
"Tik tvirtų demokratinių principų ir taisyklių besilaikantis prezidentas gali suvaldyti chaotišką politinį Lietuvos gyvenimą taip, kad valdymas nevirstų diktatūra. Antra svarbi sąlyga - prezidentas privalo turėti pažiūras. Liberalias, konservatyvias, socialistines, eurokomunistines, nacionalistines ar kitokias - svarbu pagrindas, į kurį atsiremdamas prezidentas kalbėsis su kitais. Laisvo oro prezidentas nesusikalbės su niekuo", - rašo ambasadorius.
"V.Adamkus yra liberalas, ir man visada buvo aišku, kokių nuostatų jis laikosi ir ko kartais priverstas atsisakyti siekdamas bendro sutarimo", - teigia diplomatas.
Tuo metu pašalintasis prezidentas Rolandas Paksas, anot jo, asocijuojasi su autoritariniu valdymu.
"Rolando Pakso partijos pavadinimas "Tvarka ir teisingumas" iš karto patraukė autoritarinio mąstymo balsuotojus, net jeigu jie formaliai priklausė ir kitoms partijoms. Tikriausiai žavėjo žodžių seka. Nes tvarka paprastiems žmonėms visada asocijuojasi su jėga, disciplina", - tvirtina M.Laurinkus.
Pasak jo, demokratijos išsaugojimą labiau nei principų ir pažiūrų stoka komplikuotų įtakingi prezidento finansiniai rėmėjai.
"Principų ir pažiūrų stoka taip pat dar nėra pati didžiausia bėda. Tačiau kandidatai į šalies prezidento postą susidurs su kur kas rimtesne problema. Tai - finansiniai rėmėjai. Turtingi žmonės dabar Lietuvoje yra keliolika kartų įtakingesni politikoje nei prieš dešimt ar penkiolika metų. (...) Demokratijos principo - visų lygybė prieš įstatymus - gali tekti atsisakyti iš karto po prezidento inauguracijos. Nes tas, kas remia, visada bus "lygesnis" už kitus", - teigiama straipsnyje.
Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas M.Laurinkus diplomatu tapo 2004 metais. Prezidentas V.Adamkus paskyrė jį ambasadoriumi Ispanijoje po to, kai per apkaltos procesą po VSD atlikto tyrimo iš pareigų buvo pašalintas prezidentas R.Paksas.
Kol kas nė vienas pretendentas kandidatuoti į prezidentus nėra patvirtinęs savo apsisprendimo.
Artimiausiu metu savo sprendimus dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose turėtų priimti ir dauguma politinių partijų.
Pagal Seimo patvirtintą nutarimą, prezidento rinkimų pirmasis turas vyks gegužės 17 dieną. Antrasis turas planuojamas kartu su Europos Parlamento (EP) rinkimais birželio 7 dieną.
Kovo 13-oji bus paskutinė diena, kai partijos ir pavieniai asmenys gali Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti dokumentus įregistruoti juos kandidatais į prezidentus.