Jaunimui giminės istorija neįdomi
Klaipėdos universiteto regioninės politikos ir planavimo instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas Kęstutis Trakšelys atliko tyrimą, kurio metu buvo apklausta 150 moksleivių iš 5-12 klasių bei 150 universiteto ir kolegijų studentų. Apklausa vykdyta Šilalėje, Klaipėdoje ir Plungėje.
Į klausimą, ar žino savo senelių vardus, teigiamai atsakė 25 proc. mokinių. 20 proc. žinojo tik senelių iš vienos pusės vardus, 2 proc. teigė žinantys vardus, tačiau negalintys tuo metu prisiminti, o 53 proc. nežinojo nei vieno senelio vardo.
Studentų atsakymai į tą patį klausimą pasiskirstė šitaip: 14 proc. žinojo senelių vardus, 26 proc. – tik iš vienos pusės, 8 proc. – neprisiminė, 52 proc. – nežinojo. Anot K. Trakšelio, respondentai lengviau prisimena ir žino mamos tėvų vardus, todėl galbūt galima daryti išvadą, kad šeimos su mamos tėvais bendrauja daugiau.
Panaši padėtis ir su dėdžių bei tetų (tėvų brolių ir seserų) vardais. 12 proc. mokinių žinojo visus vardus, 21 proc. žinojo tik kai kuriuos, 26 proc. teigė žiną, tačiau tuo metu neprisiminė, 48 proc. prisipažino nežinantys.
Studentai prisiminė dar mažiau savo giminaičių vardų. Visus tetų ir dėdžių vardus žinojo vos 8 proc. respondentų, 21 proc. žinojo tik kai kuriuos, 26 proc. žinojo vardus, bet tuo metu neprisiminė, 45 proc. visiškai nežinojo.
Taip pat respondentams buvo užduotas klausimas, ar jie žino savo giminės istoriją bei ar galėtų ją pavaizduoti genealoginiame medyje. 58 proc. mokinių jos visiškai nežinojo, o 21 proc. teigė ne tik nežiną, bet ir prisipažino, kad jiems tai nerūpi. 15 proc. žinojo tik atskirus giminės istorijos fragmentus ir vos 8 proc. respondentų turėjo savo giminės istoriją pavaizdavę genealoginiame medyje.
Tarp studentų žinančių savo giminės istoriją – vos 3 proc. 14 proc. ją žino tik iš dalies, nechronologiškai. 11 proc. ši informacija nerūpi, o 72 proc. respondentų tiesiog apie tai nieko nežino.
Senoliai istoriją nusineša į kapus
„Mane domino, kiek artimai mes pažįstame savo artimuosius ir kaip dažnai su jais bendraujame. Bendravimas tarp kartų visada buvo problema, tačiau dabar situacija ypač bloga. Jaunimas daug laiko praleidžia prie interneto, o vyresni žmonės – prie televizoriaus, tad ir nebelieka paprasto, nuoširdaus bendravimo, kurio metu būtų galima pasidomėti savo kilme, šeima, artimaisiais.
Manau, ateityje bus dar sudėtingiau. Jauni tėveliai jau nebeturės ką papasakoti savo vaikams, nes paprasčiausiai nebežinos šeimos istorijos“, - teigė mokslininkas.
Anot jo, giminystės ryšiams nemažai įtakos turi ir socialinė padėtis. Pastebėta, kad turtingesni žmonės bendrauja su draugais, nes vienodi jų pomėgiai, panaši finansinė padėtis bei galimybės. Tuo tarpu mažiau pasiturintys žmonėms artimesni šeimos nariai. Jie jaučia didesnį poreikį turėti stabilius, nuo socialinės padėties nepriklausančius santykius. Taip jie realizuoja bendruomeniškumo poreikį.
„Dabartinė visuomenė tampa individualistinė, nes kiekvienas kovoja už savo išlikimą ir gyvenimo kokybę. Ekonominės krizės metu apskritai prasidės, kaip sakė Tomas Hobsas, „visų karas prieš visus“, - įsitikinęs K. Trakšelys.
Anot jo, ypač dabar, kai dauguma žmonių turi dėti didesnes pastangas, kad išgyventų, daug laiko praleidžia darbe, jiems nebelieka laiko su vaikais pabendrauti ir papasakoti bent apie senelius ar prosenelius. Vyresnė karta giminės istoriją nusineša su savimi į kapus.
Čia esą pagelbėtų mokykla, tačiau sociologas apgailestauja, kad ugdymo programose šeimos istorijai skiriama mažai dėmesio. „Apskritai mūsuose nėra vertinama šeimos, giminės istorija“, - įsitikinęs mokslininkas.