Remiantis Seimo Statutu, parlamento vadovas laikomas išrinktu, jeigu už pretendentą balsuoja ne mažiau nei pusė balsavusių parlamentarų.

Nepavykus A. Valinsko Seimo pirmininku išrinkti pirmąkart parlamentarai padarė pertrauką, o per ją koalicinės partijos surinko 80 parlamentarų parašų, remiančių A. Valinsko kandidatūrą. Dėl šios priežasties TPP lyderis vėl dalyvavo rinkimuose, už jį buvo balsuojama antrą kartą.

Seimo pirmininkas turi būti išrinktas per pirmąjį Seimo posėdį, tačiau nebūtinai tą pačią dieną, nes posėdyje galima padaryti pertrauką iki kitos dienos.

„Tai priimu pirmiausia ne kaip didžiulę garbę, kiek atsakomybę ir didžiulę naštą, kadangi teks būti ne vienos partijos, ne vienos valdančiosios daugumos atstovu Seime, o dirbti su visais Seimo nariais ir tai įpareigoja su visais šnekėtis kaip su lygiais. Pirmiausia stengsiuosi būti Seimo pirmininkas to Seimo, kuris yra žmonių Seimas“, - po antrojo balsavimo žurnalistams sakė A. Valinskas.

Klausiamas, kodėl, jo nuomone jis nebuvo išrinktas iš pirmo karto, A. Valinskas priežasčių neįvardijo ir pabrėžė pasitikintis koalicijos partneriais, kurie savo paramą jam parodė antru balsavimu. TPP lyderio teigimu, tai buvo valdančiosios koalicijos egzaminas ir ši jį išlaikė.

„Manau, kad egzaminas buvo ne A. Valinskui, kuris visiškai nebūtų apsiverkęs, nes tai nebuvo gyvenimo tikslas tapti Seimo pirmininku. Aš manau, kad tai pirmasis, bet ne paskutinis egzaminas koalicijai ir aš džiaugiuosi, kad jinai jį išlaikė“, - teigė išrinktasis parlamento vadovas.

„Aš tik supratau, kad kai kurie užkulisiniai žaidimai politikoje yra politikos dalis ir manau, kad, deja, jų mes visiškai išvengti negalėsime, nes tai yra politika“, - pridūrė A. Valinskas.

Išsakomi kaltinimai, kad rinkimai buvo neteisėti

Tačiau net ir išsirinkus Seimo vadovą, ietys vis dar laužomos. 3 iš 7 balsų skaičiavimo komisijos narių nepasirašė balsų skaičiavimo protokolo, nes laikėsi nuomonės, kad kai kurie balsavusieji pažeidė Seimo Statutą, nes nesilaikė slapto balsavimo procedūrų.

„Dalis Seimo narių neužėjo į slapto balsavimo kabiną ir ėjo tiesiai į balsadėžę demonstruodami kaip jie balsuoja. Tai yra Seimo nario balsavimo slaptumo sulaužymas“, - piktinosi socialdemokratas Vytenis Andriukaitis.

Be V. Andriukaičio, protokolo nepasirašė „darbietė“ Virginija Baltraitienė ir „tvarkietis“ Remigijus Ačas. Panašią poziciją plenarinių posėdžių salėje išsakė ir liberalcentristas Vytautas Bogušis. Politikas piktinosi, kad balsuojant pastebėta „politinės kultūros stoka“, o vienas parlamentaras pasirašė ant balsavimo biuletenio.

Č.Juršėnas neišrinktas Seimo pirmininko pavaduotoju

Kiek vėliau, jau išrinkus Seimo pirmininką, parlamentarai apsisprendė tvirtinti ir 4 parlamento vadovo pavaduotojus: 3 – iš valdančiosios daugumos ir 1 – iš opozicijos, bet opozicijos kandidatas palaikymo nesulaukė.

Liberalų sąjūdis į šį postą delegavo Algį Kašėtą (už – 96, prieš – 19), liberalcentristai – Raimondą Šukį (už – 104, prieš – 11), konservatoriai-krikdemai – Česlovą Vytautą Stankevičių (už - 94, prieš - 21).

Opozicinė socialdemokratų frakcija Seimo pirmininko pavaduotoju pasiūlė Česlovą Juršėną.

Tačiau šiam politikui nepasisekė tapti Seimo pirmininko pavaduotoju: už jo kandidatūrą balsavo 55 parlamentarai, prieš – 60. Kadangi balsavusiųjų „prieš“ skaičius yra didesnis negu „už“, tai Č.Juršėnas laikomas neišrinktu.

Socdemai koalicijai siūlė pripažinti pralaimėjimą

Seimo socialdemokratai tarp pirmo ir antro balsavimo renkant Seimo pirmininką siūlė valdančiajai koalicijai pripažinti pralaimėjimą, anot jų, tai atspindi, kad A. Valinsko kandidatūra parlamentarams pasitikėjimo nekelia.

„Turime pirmąjį precedentą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – pirmajame Seimo posėdyje neišrinktas Seimo pirmininkas. Seimas akivaizdžiai pademonstravo, kad pretendento A. Valinsko kandidatūra nėra priimtina, jis nepelnė netgi Seimo valdančiosios daugumos pasitikėjimo“, – sakoma Seimo socialdemokratų pareiškime.

Posėdyje po pertraukos socdemai teigė, jog dėl A. Valinsko kandidatūros antrą kartą negali būti balsuojama, nes esą nutarimas jau buvo užregistruotas, jam nebuvo pritarta. Dėl šios priežasties, pasak jų, valdančioji koalicija turėtų siūlyti jau kitą kandidatą, o to paties pretendento iškėlimą V. Andriukaitis pavadino antikonstituciniu.

Tačiau posėdžio pirmininkė Vida Marija Čigriejienė paskelbė, kad pagal Seimo Statutą tas pats kandidatas gali būti teikiamas balsavimui antrąkart, o visa procedūra privalo būti pakartota iš naujo.

A.Valinskas – nei tobulybė, nei blogybė, bet į Seimo pirmininkus tinka?

Į Seimo pirmininko postą pirmąkart, kaip ir antrą, pretendavo tik TPP lyderis A. Valinskas. Jo kandidatūrą iš pradžių iškėlė 69 parlamentarai, vėliau – 80. Pagal Seimo Statutą, pretendento į Seimo vadovus kandidatūrai iškelti reikia surinkti ne mažiau nei 15 Seimo narių parašų.

Opozicija savo kandidato neiškėlė, bet socialdemokratai ir „tvarkiečiai“ abejojo A. Valinsko kompetencija vadovauti parlamentui. Tuo tarpu būsimasis premjeras ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Andrius Kubilius apgailestavo, kad kandidatui į Seimo pirmininko postą tenka patirti daug patyrusių Seimo narių piktdžiugos ir nežmoniškumo.