"Galbūt prie tokios koalicijos galėtų linkti ir Liberalų ir centro sąjunga, kuri dabar dirba kartu su socialdemokratais. Vienmandatėse apygardose į Seimą bus išrinkti keli valstiečių liaudininkų atstovai, kurie paremtų tokią koaliciją. Gali būti, kad tokiai koalicijai gali pritarti ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija", - pirmadienio rytą Eltai sakė Kauno technologijos universiteto prof. dr. A. Krupavičius.

Nors politologas neatmetė galimybės, kad naują Vyriausybę gali formuoti dešinieji - Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis bei Liberalų ir centro sąjunga, toks variantas laikomas mažiau realiu. Jam gali kliudyti lyderių nesutarimai - klausimų kyla dėl paramos Artūrui Zuokui. Be to, šiai trijulei turbūt nepavyktų užsitikrinti daugumos, todėl tektų ieškoti kitų partnerių. Tarp jų A. Krupavičius pirmiausia paminėjo Lietuvos lenkų rinkimų akciją.

"Reikia nepamiršti ir trečio galimo scenarijaus - seno gero 2K (taip vadinamas Gedimino Kirkilo ir Andriaus Kubiliaus duetas. - ELTA). Jeigu partijos pirmininkai būtų Algirdas Brazauskas ir Vytautas Landsbergis, tokia koalicija vargu ar būtų įmanoma, bet kadenciją baigiančio Seimo patirtis rodo, kad tokia galimybė yra. Bet ir tokiai koalicijai reikėtų papildomų partnerių", - sakė A. Krupavičius.

Politologo nuomone, valdančioji koalicija galutinai bus sudėliota tik pasibaigus antrajam rinkimų ratui, po kurio paaiškės, kiek mandatų atiteko konkrečioms partijoms. A. Krupavičius prognozuoja, kad po dviejų savaičių savo padėtį gana stipriai turėtų pagerinti visų pirma konservatoriai ir socialdemokratai.

A. Krupavičius taip pat sukritikavo Vyriausiąją rinkimų komisiją dėl netiksliai skelbiamų duomenų - pirmadienio rytą buvo skelbiama, kad penkių procentų barjerą peržengia tiek liberalcentristai, tiek Liberalų sąjūdis, bet buvo rašoma, jog jie mandatų negauna.

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute dirbantis politologas Laurynas Kasčiūnas sako, jog nė kiek nenustebtų, jei premjero postą vėl užimtų socialdemokratų atstovas.

"Socialdemokratų derybinė galia yra didžiausia. Tai galima vadinti arba pragmatizmu, arba per mažu principingumu, bet jie gali kalbėti su bet kuo. Derybiniai sugebėjimai, administraciniai resursai leidžia jiems net ir negavus tiek daug balsų užimti dominuojančią padėtį. Be to, jie gali dar sustiprinti savo pozicijas vienmandatėse apygardose", - sakė L. Kasčiūnas, vadovaujantis Rytų geopolitikos studijų centrui.

Politologo nuomone, socialdemokratus nuo valdžios gali sulaikyti tik ekonominės problemos - jie gali nuspręsti šiek tiek atsitraukti.

Anot L. Kasčiūno, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, priešingai, gali užsikelti pernelyg aukštą kartelę - "pradedant kai kurių veikėjų istorijomis ir baigiant programiniais dalykais". Kita vertus, konservatorius siekti valdžios turėtų paskatinti tai, kad jie jau ilgą laiką nebuvo Vyriausybėje - toliau likdami opozicijoje Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai gali nebeatrodyti rimta atsvara socialdemokratams. L. Kasčiūno nuomone, 2K projektas bent iš pradžių nebus svarstomas, nes jis jau kartą nepasiteisino, be to, tarp konservatorių ir socialdemokratų yra pernelyg daug skirtumų.

Abu politologai didžiausiu rinkimų netikėtumu pavadino sėkmingą Arūno Valinsko vadovaujamos Tautos prisikėlimo partijos pasirodymą.

Apie tai, kad dėl galimos "centro kairės" koalicijos jau vyksta preliminarūs pokalbiai, pirmadienio paryčiais sakė Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkė Kazimira Prunskienė.

"Strategiškai mąstant, koalicija galėtų būti vidurio kairioji. Tradiciškai palankiai žiūrime į koaliciją su socialdemokratais, su Naująja sąjunga, kalbamės su Darbo partija. Paskutiniai debatai parodė, kad dėl programinių dalykų mes galime gerai sutarti. Draugiškai mus pakalbino ir Tautos prisikėlimo partijos vadovas A. Valinskas. Į tokią koaliciją "netelpa" konservatoriai, kurie ir patys turbūt tokios minties nepuoselėja, sunku įsivaizduoti ir Liberalų sąjūdį, nors su liberalcentristais dirbame ir dabar", - sakė K. Prunskienė.