„Mes ruošėmės tokiam dalykui ne tik atnaujindami aikštę, bet ir rengdami s pecialias programas, kviesdami daugybę jaunimo, kurie, pavyzdžiui, šiemet priėmė Sutvirtinimo sakramentą, pirmąją komuniją“, – aiškino jis.
Vidurdienį E. Murauskas pasakojo, jog „aikštėje dabar tiek žmonių, kad tiekos ir trečdalis į senąją nebūtų tilpę“.
„Vakar atėjo 500 jaunuolių iš Raseinių pusės, šiandien 1,3 tūkst. iš Šiaulių“, – vardijo klebonas.
Pagrindinė atlaidų iškilmių diena – Mergelės Marijos gimimo šventė – vyks pirmadienį.
E. Murausko teigimu, imtasi reikiamų maldininkų saugumo priemonių, pavyzdžiui, apribotas automobilių eismas.
Anot jo, gatvėse – „ne mašinų, o žmonių“ kamščiai.
Pasak policijos pareigūnų, suplanuota ir tai, kad žmonių nevargintų įkyrūs prekeiviai.
Kiekviena šių metų atlaidų diena bus skiriama vis kitai visuomenės grupei. Visą ateinančią savaitę kasdien pamaldose bus meldžiamasi už ligonius, ugniagesius, policininkus, kareivius, kunigus ir Lietuvos šeimas.
Šiemet Šiluva švenčia ir 400 metų jubiliejų, kai piemenys pranešė Šiluvoje matę Mergelę Mariją. Kai kurie šaltiniai tvirtina, kad tai buvęs pirmas toks įvykis Europoje.
Religijotyrininkas Vytautas Ališauskas sako, kad apsireiškimo laikas – XVII amžiaus pradžia – buvo metas, kai itin sustiprėjo nauji religiniai ieškojimai: protestantizmas, reformacija.
„Katalikų bažnyčia taip pat stengėsi atgauti savo pirmykštį pavidalą, apsivalyti nuo įvairių trūkumų, išgryninti savo doktriną. Šis laikotarpis buvo labai intensyvus ir netgi skausmingas“, – priduria V. Ališauskas.
Jis pastebi, jog neatsitiktinai apie apsireiškimą pranešta ne iš miesto, kur vyko pagrindinės religinės kovos, bet iš kaimo, kur „ariama ir sėjama“.
„Tai raginamas nuo paniško pasaulio, paniškos kasdienybės atsigręžti į žmogaus gyvenimo turinį“, – tvirtina V. Ališauskas.