2005 m. duomenimis, būtent tiek vaikų Lietuvoje gimė ne santuokoje. Juos augina santuokos neregistravusios poros arba vienišos mamos. „Jei toks jų pasirinkimas, turime jį gerbti. Tai įtvirtinta mūsų Konstitucijoje, kituose teisės aktuose“, - surengtoje spaudos konferencijoje teigė Seimo narė Birutė Vėsaitė.
„Parengtas dokumentas (Šeimos politikos koncepcija – DELFI) diskriminuoja didelę dalį piliečių bei neatitinka realios demografinės situacijos Lietuvoje, - parlamentarei pritarė Lietuvos moterų lobistinės organizacijos valdybos narė Roma Barauskienė. – Taip pat jis neatitinka Europos politikos ir Lisabonos strategijos nuostatų. Visas pasaulis stengiasi kurti saugią politiką šeimai, o mes elgiamės atvirkščiai“.
Anot jos, koncepcija tik padidins skurdą šalyje, socialinę atskirtį, smurtą šeimoje bei skatins emigraciją.
Ne paslaptis, kad partnerystę vis dažniau renkasi jaunimas. Pamatę, kad valstybė jų visiškai neremia, jaunuoliai bus priversti gyventi skurde arba ieškoti geresnio gyvenimo svetur.
Tuo tarpu vyro smurtą kenčiančios moterys vis dažniau taikstysis su tokia padėtimi, nes bijos prarasti finansinę valstybės paramą.
Minėtoje koncepcijoje pabrėžiama, kad valstybės pripažįstama tik tokia šeima, kai vyras ir moteris oficialiai registruoja santuoką. Remiantis šia koncepcija parengtas Paramos šeimai įstatymo projektas numato santuokoje vaikus auginantiems tėvams nemažai finansinių bei kitokių lengvatų.
„Ar galima sakyti, kad šeima pati savaime yra gėris, jei pagal statistiką net 60 proc. moterų pripažįsta, kad yra patyrusios smurtą? Taigi šeima nesukuria saugios atmosferos. Būtų geriau, jei parlamentarai pasirūpintų, kaip užtikrinti saugų gyvenimą vaikams, kurie auga tokiose šeimose, internatuose ar globos namuose“, - svarstė pašnekovė.
Prieš koncepciją, bet už šeimą
R. Barauskienė apgailestavo, kad koncepcija, reikalaudama pasirinkti radikaliai kraštutinę poziciją, skaldo visuomenę. Mat tuomet atsiranda tik du poliai – „už“ arba „prieš“.
„Mes neteigiame, kad santuokos pagrindu sukurtos šeimos yra blogis. Nereikia iškraipyti mūsų pranešimų esmės.
Tiesiog matome, kad koncepcijoje dalis visuomenės diskriminuojama, todėl ir kalbame daugiau apie tuos, kurie gali nukentėti. Mes esame už saugią, darnią šeimą, paremtą laisvu žmonių pasirinkimu“, - teigė Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė.
Pašnekovė priminė, kad ES teisės aktuose šeimos sąvoka apibrėžiama plačiai – įtraukiant vienišus bei nesusituokusius tėvus. Visi šie aktai, taip pat ir Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencija, įpareigoja Lietuvą sudaryti vienodai saugias gyvenimo sąlygas visiems šalies vaikams.
„Kur dar rasite tokį paradoksą? Tos pačios politinės jėgos verčia moterį gimdyti bet kokiu atveju ir tuo pat metu atima iš jos teisę tapti lygiateisiu valstybės paramos subjektu.
Koncepcijos šalininkai teigia, kad vienišomis moterimis rūpinasi kitos socialinės programos. Tačiau gauti 50 litų už vaiką yra ne tas pats, kaip naudotis įvairiomis mokesčių lengvatomis. Taip labiausiai pažeidžiamas žmonių grupės stumiamos į dar didesnę socialinę atskirtį“, - įsitikinusi pašnekovė.
Tačiau koncepcijos šalininkai teigia, kad būtent dabartiniai įstatymai kai kuriems žmonėms leido pasinaudoti socialinių išmokų sistema apgaudinėjant valstybę. Pavyzdžiui, jei vaikus auginanti moteris yra nesusituokusi su jų tėvu, net jeigu jie kartu gyvena 10 metų, jos gaunamos pajamos dalinamos kiekvienam jos išlaikomam vaikui, o vyro pajamos neįtraukiamos.
„Tokių piktnaudžiavimo atvejų tikrai pasitaiko. Tačiau dabar siūloma parama vaikus auginantiems tėvams susijusi ne su pašalpomis, bet su darbo pajamomis, todėl apgaudinėti būtų daug sunkiau. Tik svarbu, kad paramą gautų visi tėvai, jų nediskriminuojant“, - įsitikinusi B. Vėsaitė.
Anot M. Jankauskaitės, pasisemti patirties būtų galima iš Skandinavijos šalių, kur nesusituokusiems, bet realiai šeimas turintiems vyrams neparanku slėpti savo pajamas. Mat jeigu vyras turi išlaikytinių, valstybė jam suteikia mokesčių lengvatų.
Santuoka įpareigoja?
Anot Šeimos politikos koncepciją kūrusios darbo grupės vadovės Seimo narės Rimos Baškienės, santuokos svarba įvardijama todėl, kad ja pagrįsta šeima tradiciškai stipriausia. Santykius, paremtus ne santuoka, valstybė globoja gindama motinystę, tėvystę, vaikystę.
Jos teigimu, net ir Vaiko teisių konvencijoje nurodyta, kad vaikas harmoningai vystytis gali tik šeimoje bei turi teisę turėti abu tėvus. Esą santuokai pasiryžę žmonės labiau įsipareigoja vienas kitam, todėl sukuria saugesnę aplinką šeimai.
„Daugybė ES ekspertų teigia, kad santuokoje vaikai auga laimingesni, sveikesni, labiau apsaugoti nuo smurto. Privalome apsaugoti visuomenę nuo žalingo polinkio neigti santuoką, kuris atsirado dėl nesusiklosčiusių likimų, - gindama koncepciją, anksčiau teigė R. Baškienė. – Todėl man keista, kad visuomenėje sukėlė tokį šoką mūsų šeimos apibrėžimas. O štai faktas, kad apie 30 proc. vaikų šiandien gimsta ne santuokoje, problema nelaikomas“.
Tuo tarpu grupė nevyriausybinių organizacijų iš visos Lietuvos gegužės mėn. 15 d. 11 val. prie Seimo rengs sankcionuotą piketą „Šeimos dieną apgink šeimų ir vaikų lygybę“. Jo metu bus skaitomos verstos ištraukos iš Lenkijoje išleistos knygos „Šiuolaikinis pragaras moterims: lenkių istorijos“, vyks teatralizuotas „aklos vištos“ žaidimas, simbolizuojantis realybės ignoravimą, kai nematomais paverčiami trečdalis Lietuvos vaikų.
Taip pat vyks teatralizuota nuotaku eisena su plakatais „Noriu į valstybes tarnybą“. Taip bus imituojamas siūlomas būdas patekti į valstybės tarnybą per santuoką. Parlamentarams piketo organizatoriai įteiks iš vaikų surinktus žaisliukus su užrašu „Aš ir mama – šeima“ bei kvietimus nebalsuoti už diskriminacinį Šeimos politikos koncepcijos variantą.