„Lietuviškai kalba 4 milijonai žmonių, pagal ja kalbančiųjų skaičių šalis yra 144-a pasaulyje. Jei pasaulyje yra 30-40 rimtų mašininio vertimo sistemų, mūsų sistema lygiai tokia pat rimta, sukurta tarptautinio lygio kompanijos. Daugybė tautų tokių sistemų neturi“, - DELFI aiškino projekto vadovas Vaidas Repečka.

Pasak jo, kitų panašių vertimo sistemų Lietuvoje nėra. V. Repečka aiškina, kad projektas pradėtas kurti 2004 m. ir baigtas šįmet. Po ilgų diskusijų, projektų rengimo gautas finansavimas iš ES struktūrinių fondų.

„Dažnai nėra galimybės rasti vertėjo, o vertimo reikia čia ir dabar – ne už trijų dienų ir ne už 150 litų. Mašininis vertimas tą ir išsprendžia“, - apie vertimo sistemos naudą kalbėjo V. Repečka. Sistema į lietuvių kalbą verčia ir interneto tinklalapius.

Pasak jo, paslauga jau naudojasi pusė milijono vartotojų, 18 tūkstančių jų – užsiregistravę. „Ji savo vietą atrado. Tai, kas buvo teoriškai suplanuota, pasirodė, praktikoje irgi veikia“, - aiškina pašnekovas.

Dėl mašininio vertimo sistemos sulaukiama įvairių vartotojų atsiliepimų. Pusę jų sudaro skundai, kad programa neveikia - kol kas dėl to kyla trukdžių. Kita dalis pageidauja, kad būtų verčiami norimos srities tekstai bei būtų sukurta lietuvių-anglų kalbų vertimų sistema.

„Likę liepia eiti po velnių, sako, kad sukurta nesąmonė, tik pinigai pavogti“, - sakė V. Repečka. Tačiau, pasak jo, piktybinių vartotojų – labai mažai.

Projekto vadovas teigia, kad Lietuvoje daug kalbama apie emigrantus, tapatybę, šalies įvaizdį, tačiau daug žmonių jau emigravo. Ši sistema esą naudinga ir emigravusiems, jau nemokantiems kalbos. „Vienoje konferencijoje nuskambėjo mintis, kad Simonas Daukantas rašė ne tik sudėtingus tekstus, bet ir paprastas knygeles – tai, ko reikia kasdieninėje buityje. Galbūt ir ši sistema yra daiktas, kasdien reikalingas paprastam žmogui, ji padeda geriau gyventi būnant Lietuvoje ir kalbant lietuviškai”, - kalbėjo V. Repečka.

Kiti VDU mokslininkų tikslai – sukurti atvirkštinį mašinos variantą – vertimą iš lietuvių-anglų kalbų bei sukurti pagrindines specializuotas sritis. Sistema kol kas dar neturi pavadinimo.

Kartu su Informacinės visuomenės plėtros komitetu įgyvendintas projektas kainavo 5,6 milijono litų, dar 100 tūkstančių eurų prireikė projektui parengti. Sistemos kūrime dalyvavo apie 30-40 žmonių, ją kuriant stengtasi remtis užsienio rangovų patirtimi. Prie to prisidėjo ir užsienio mokslininkai.