Paskambinome „Nuaro“ darbuotojams, bet jie pranešė, kad šunis išveš už tūkstantį litų. Kodėl aš turiu mokėti? Juk šunys ne mano“, – sielojosi 12 kilometrų nuo Klaipėdos gyvenanti moteris.
Nelaukti svečiai įsikūrė pašiūrėje ir ėmė gąsdinti kaimynus. Dėl aplink slampinėjančių didelių palaidų keturkojų vaikai esą bijo išeiti į kiemą.
Tą patį vakarą beglobė kalė pašiūrėje atsivedė aštuonis šuniukus. Šunyčiai nuolat inkščia, o motina blaškosi prašydama maisto.
Patinas slampinėja toliau nuo sodybos, taip sukeldamas aplinkinių siaubą. Žmonės baiminasi, kad maisto ieškantys keturkojai neužpultų.
Priklydusius gyvūnus surenkantys „Nuaro“ darbuotojai „Klaipėdai“ tvirtino pas gyventojus vykstantys tik paliepus savivaldybės pareigūnams.
Už šias paslaugas jiems iš rajono biudžeto kasmet atseikėjama pinigų. „Jeigu gyvenvietės seniūnė duos nurodymą, atvyksime. Jei norite, galite patys atvežti šunis, arba už tai reikės mokėti“, – telefonu aiškino Rimu prisistatęs „Nuaro“ darbuotojas.
Už didelį šunį tektų pakloti 50, už mažuosius – po 10 litų. Tokia paslauga pensininkei P.Lukšonienei atsieitų 180 litų.
Dauparų-Kvietinių seniūnė Ieva Meilienė žadėjo pasirūpinti, kad gyventojus šiurpinantys keturkojai būtų išvežti.
„Esame sudarę sutartį su „Nuaru“, metams iš rajono biudžeto tam turime tūkstantį litų. Vadinasi, per metus galime išvežti tris, nes už vieną atvykimą „Nuaras“ prašo trijų šimtų. Laimei, šiemet dar neteko jų kviesti nė karto“, – pasakojo I.Meilienė.
Anot seniūnės, gyvenvietės žmonės kasmet kenčia nuo iš laukų priklydusių valkataujančių šunų.