Iš Trakiškio bendruomenės susirinkimo praėjusią savaitę skirstęsi gyventojai kraipė galvas svarstydami, ką galėjo reikšti seniūno A.Jacevičiaus perspėjimas, kad naktimis netgi keturkojai namų sargai savo lojimu neturėtų drumsti kaimo žmonių ramybės. Dažnas, šunį laikantis labiau ne iš meilės gyvūnams, o dėl saugumo, pradėjo sukti galvą, kaip nuo įsibrovėlių reikės apsaugoti savo turtą, jei keturkojį augintinį nakčiai seniūno nurodymu teks uždaryti kur nors daržinėje.
Kiti negalėjo patikėti, kad seniūno paraginimai sodybas saugančius šunis nakčiai uždaryti tarsi vištas – ne pokštas.
Vis dėlto su gyvūnų mylėtojais seniūnas, pasirodo, nebuvo nusiteikęs šmaikštauti. „Nuo 23 iki 7 valandos šuo turi neloti. Jei pas kaimyną šuo skalija, loja ir loja, kaip žmogui išsimiegoti? Savininkas savo šunį turi kažkaip paveikti, kad nelotų, gal uždaryti būdoje“, – „Sekundei“ dėstė seniūnas.
Pasak A.Jacevičiaus, kaimo bendruomenių susirinkimuose kone du trečdalius laiko užima kalbos apie šunis, tačiau per 18 metų Panevėžio rajone dar nebuvo nubausta nė vieno gyventojo, neužčiaupusio nasrų naktimis skalijančiam savo augintiniui. Panašu, kad Miežiškių seniūnija gali tapti karo su šunimis pioniere.
Gresia piniginės baudos
A.Jacevičius teigė kol kas sulaukęs konkretaus skundo dėl naktimis triukšmaujančių keturkojų tik iš Miežiškių gyventojų. Seniūnas tikina pirmą kartą nuvykęs pasikalbėti su šunų savininke, po antrojo skundo ketina jai registruotu laišku priminti šunų laikymo taisykles. Jei skundai dėl moteriškės lojančių augintinių nesiliaus, anot seniūno, jai gresia ir piniginė bauda.
„Įstatyminė bazė yra, tik kažkodėl ja nesivadovaujama. Aš negaliu nereaguoti į skundus. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą tie, kas nepririša ir nesirūpina savo šunimis, gali būti baudžiami iki 200 litų bauda“, – tvirtino A.Jacevičius.
Bendruomenės pirmininkas Eimantas Leonavičius seniūno paraginimą uždaryti nakčiai šunis, kad šie netrikdytų kaimo ramybės, vertino gana atsargiai. Anot jo, A.Jacevičius rėmėsi rajono Savivaldybės Tarybos patvirtinta tvarka.
„O kaip mieste? Jei kaimynų šuo pradeda loti, žmonės rašo skundus. Nežinau, ar įmanoma kaime šunį nutildyti, kad visai nelotų, bet ką mes darysime, jei kas skųsis?“ – klausė E.Leonavičius.
Bendruomenės pirmininko nuomone, jei kaime visi prisirištų šunis, jų keliamas triukšmas perpus sumažėtų – mat savo kieme šuo be reikalo neloja. Tačiau, anot jo, Trakiškyje palaidų valkataujančių šunų problema itin aktuali.
„Kokių dešimties šunų gauja per kaimą bėga. Yra buvę, kad netgi pririštą šunį valkataujantys papjovė. O gaudyti tokių gaujų nėra kam. Šaudyti jų negalima, o gaudytojų tą pačią akimirką neišsikviesi“, – teigė E.Leonavičius.
Krekenavos seniūnas Jonas Ulis patvirtino, kad ir jo seniūnijoje aktuali palaidų šunų problema, tačiau dėl naktimis lojančių pririštų keturkojų, seniūno teigimu, dar niekas nėra skundęsis. Anot kaime gyvenančio J.Ulio, ir jo paties šunys kieme naktimis paskalija, bet už tai priekaištų seniūnas iš kaimynų dar nesulaukė.
Taisyklės dviprasmiškos
Rajono Savivaldybės vadovus nustebino, kad mieste galiojančias gyvūnų laikymo ir triukšmo prevencijos taisykles bandoma pritaikyti ir kaimui.
Anot Savivaldybės administracijos direktoriaus Vitalijaus Žiurlio, netgi praėjusių metų gegužę rajono Tarybos patvirtintose Triukšmo prevencijos Panevėžio rajono viešosiose vietose taisyklėse apie šunis nėra užsiminta. Jose numatoma, kad savaitgaliais ir švenčių dienomis rajone triukšmauti draudžiama nuo 8 iki 24 val., o darbo dienomis – valanda trumpiau, tačiau ar šuns lojimą galima pavadinti triukšmo šaltiniu, administracijos direktorius abejojo.
Tačiau, anot V.Žiurlio, dviprasmiškai galima vertinti 2003 m. Tarybos patvirtintas Gyvūnų laikymo taisykles, kuriose teigiama, jog savininkas privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei bei nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Tos pačios taisyklės aiškina, kad šunys neturi kelti triukšmo nuo 23 iki 7 val.
V.Žiurlio nuomone, tokiose taisyklėse konkretumo maža ir kas kaip nori, taip jas ir traktuoja, tačiau, anot jo, niekur nėra parašyta, jog šuo naktį turėtų būti uždarytas, kad kaimynams nesigirdėtų lojimo.
„Nebent praktiškai su ta problema susidūrusi Taryba imsis žygių ir keis taisykles. Nežinau, ką reikėtų daryti šuniui, kad jis nelotų. Šuo gi apsaugai skirtas. Jei neloja, kam jis reikalingas? Kas taikoma miestui, kaimui netiks“, – pabrėžė V.Žiurlys.
Reikia geranoriškumo
Tos pačios nuomonės buvo ir rajono vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas. Pats rajono gyvenvietėje gyvenantis politikas Miežiškių seniūno draudimą šunims loti naktimis pavadino „kažkokia nesąmone“.
„Mieste šuo laikomas dėl prabangos, kaip draugas, o kaime – dėl saugumo. Suprantu – mieste uždarei šunį į kambarį ir nelos, o kaime ką daryti? Daržinėje laikyti? Kaime nėra taip, kad šuns lojimas būtų vertinamas kaip triukšmas. Aš Berčiūnuose gyvenu, man triukšmą kelia pravažiuojantis traukinys, bet ar jam reiktų uždrausti važiuoti?“ – retoriškai klausė V.R.Gritėnas.
Vicemeras patikino, kad skundų dėl triukšmaujančių keturkojų iš kaimo gyventojų Savivaldybė iš tiesų dar nėra gavusi.
Tačiau vicemeras sutiko, kad silpnesnių nervų ar nemigos kankinamus žmones naktį gali erzinti šuniški reikalai. Vis dėlto, politiko nuomone, reiktų daugiau vadovautis geranoriškumu nei realiai sunkiai pritaikomomis pačių politikų patvirtintomis taisyklėmis.