Vos po kelis procentus respondentų prisipažino teigiamai vertinantys prezidento Vladimiro Putino pasirinktą kandidatą į savo įpėdinius Dmitrijų Medvedevą ir politinius pokyčius po Valstybės Dūmos rinkimų. Maždaug ketvirtadalis gyventojų teigė į tai žiūrintys neutraliai, antra tiek prisipažino šiais įvykiais nesidomintys.

Istoriko Česlovo Laurinavičiaus vertinimu, žmonės taip reaguoja į viešojoje erdvėje esą dažnai hipertrofuojamą Rusijos grėsmę. Agresyvią Kremliaus reakciją, anot jo, dažnai išprovokuoja tokia pati provokuojanti Lietuvos pozicija.

Labiausiai priklausomi nuo energetinių išteklių

Dauguma šalies gyventojų linkę manyti, kad šiandien realios grėsmės Lietuvos valstybingumui Rusija nekelia. Per 40 proc. apklaustųjų mano, jog tėra maža tikimybė, kad Rusija tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų užvaldyti Lietuvą, dar 28 proc. įsitikinę, jog taip niekada nenutiks.

Didelę grėsmę jaučia kas penktas apklaustasis, daugiausia – vyrai, vidutinio ir vyresnio amžiaus (nuo 45 metų), vidutinių ir aukštesnių pajamų, aukštesnio išsimokslinimo respondentai. Šiek tiek daugiau nei 1 proc. apklausos dalyvių teigė, jog Rusijos grėsmė yra neišvengiama.

Kokia, Jūsų nuomone, tikimybė, kad Rusija gali tiesiogiai arba netiesiogiai užvaldyti Lietuvą?Proc.
Neišvengiama1,2
Didelė20,6
Maža40,3
Taip niekada nenutiks28,0
Nežino/ neatsakė9,9
Iš viso:100

Vertindami galimai Rusijos daromą įtaką Lietuvos vidaus gyvenimui, 38 proc. gyventojų linkę manyti, kad didžioji kaimynė apsiriboja „proginiais“ įsikišimais (kai tai susiję su jos interesais ir pan.), 23 proc. mano, jog tai daroma sistemingai. 8 proc. respondentų atrodo, kad Rusijos įtaka mūsų šalies vidaus gyvenimui yra intensyvi.

Šiuo klausimu išsiskiria vyrų ir moterų atsakymai – vyrai dažniau linkę įžvelgti Rusijos sistemingą norą daryti įtaką Lietuvos vidaus procesams, tuo tarpu moterys dažniau laikosi nuomonės, kad kaimynė stengiasi veikti Lietuvos vidaus procesus tik tam tikrose situacijose.

Ar, Jūsų nuomone, Rusija siekia daryti įtaką Lietuvos vidaus gyvenimui?Proc.
Taip, intensyviai8,1
Taip, gana sistemingai22,5
Taip, progai pasitaikius37,7
Ne, nesiekia17,9
Nežino/ neatsakė13,8
Iš viso:100

Gyventojų nuomone, labiausiai Rusiją ir Lietuvą sieja mūsų priklausomybė nuo kaimynų energetinių išteklių. Beveik ketvirtadalis apklaustųjų kaip svarbiausią „jungtį“ nurodė sovietinį palikimą ir per ilgus sovietmečio metus įvykusį mentaliteto supanašėjimą, kuris lemia didelį Rusijos masinės kultūros populiarumą šiandieninėje Lietuvoje.

Kas, Jūsų vertinimu, labiausiai Lietuvą sieja su Rusija?Proc.
Priklausomybė nuo Rusijos energetinių išteklių73,9
Sovietinis palikimas (bendra istorija, mentaliteto supanašėjimas, leidžiantis pasireikšti kultūrinei Rusijos įtakai ir pan.)22,7
Kita0,8
Nežino/ neatsakė2,6
Iš viso:100

Pastarųjų mėnesių politinius pokyčius Rusijoje gyventojai vertina neutraliai (31 proc.) arba neigiamai (35 proc.). 27 proc. apklaustųjų nurodė iš viso nesidomintys šiais įvykiais.

Kaip Jūs vertinate politinius pokyčius Rusijoje, susijusius su Dūmos rinkimais ir rinkimų rezultatais?Proc.
Teigiamai2,2
Greičiau teigiamai3,5
Neutraliai31,2
Greičiau neigiamai18,0
Neigiamai17,4
Man tai neįdomu27,3
Nežino/ neapsisprendė0,4
Iš viso:100

Galimą dabartinio Rusijos prezidento įpėdinį D. Medvedevą respondentai vertina neutraliai (23 proc.) arba stokoja informacijos nuomonei pareikšti (20 proc.). Dar 28 proc.nurodė, jog jiems ši tema neįdomi.

Kaip vertinate V. Putino pasiūlytą kandidatą į Rusijos prezidentus D. Medvedevą?Proc.
Teigiamai1,5
Greičiau teigiamai2,3
Neutraliai22,6
Greičiau neigiamai3,7
Neigiamai18,3
Mažai apie tai žinau20,1
Man tai neįdomu28,0
Nežino/ neatsakė3,5
Iš viso:100

Č. Laurinavičius siūlo ruoštis realiai grėsmei, bet jos neprovokuoti

Istorikas Č. Laurinavičius apklausos rezultatus įvertino kaip reakciją į viešojoje erdvėje esą pernelyg aktyviai eskaluojamą Rusijos grėsmę. „Ją pabrėžia mūsų elitas, o praktiniame gyvenime žmonės mato kitokį vaizdą, jų vaizduotėje susidariusi ramesnė situacija. Rezultatai, manau, teisingi – įtakos darymas nebėra toks efektyvus“.

Anot DELFI pašnekovo, tai gali patvirtinti ir atsakymai apie politinius pokyčius Rusijoje. Žmonės esą supranta, kad ši šalis yra toli nuo demokratijos, bet dėl to pernelyg nesijaudina ir pripažįsta, jog teks pripažinti tokius būsimų prezidento rinkimų rezultatus, kokie bus.

Kaip teigė Č. Laurinavičius, Rusija laikosi ekspansinės, imperialistinės politikos regione, visų pirma – Baltijos šalių atžvilgiu. Jos daroma įtaka, pavyzdžiui, per energetiką ar kultūrą (filmus, muziką) esantys natūralūs procesai, tačiau tiesioginės grėsmės jie esą nekelia.

Maskvos veiksmai ir pareiškimai esą dažnai tėra reakcija į „nuolatinę provokuojančią mūsų poziciją“ Rusijos atžvilgiu: „Savo elgesiu ir politika tiesiog vertėme Rusiją žiūrėti priešiškai. Jei patys jos neerzintume, grėsmė sumažėtų. Rusijos reiškinys viešojoje erdvėje dažnai hipertrofuojamas, tuo tarpu gyventojai bando atskirti pelus nuo grūdų. Rusija savaime didelės grėsmės nebegali kelti“.

Kartu istorikas pažymėjo, jos neprovokuojant Kremliaus, „elgiantis mandagiai ir padoriai“ imperialistinės nuostatos išnyks.

„Mes nerandame tokio politikos modelio, kad būtume pasiruošę ir įgytume imunitetą tikriesiems imperialistiniams veiksmams, bet nehipertrofuotume jos grėsmės ir neprovokuotume Rusijos. Deja, šioje situacijoje nemokame elgtis – elgiamės mechaniškai, dažnai pakurstyti iš išorės. Kuriamas mitas, kad čia jau kone okupacija ar dar koks nors armagedonas“, - kalbėjo Č. Laurinavičius.

Šį gyventojų viešosios nuomonės tyrimą DELFI portalo užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ gruodžio 12-19 dienomis atliko viešosios nuomonės tyrimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti šalies gyventojų požiūrį į Rusiją ir jos daromą įtaką mūsų šalies gyvenimui. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.

Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso – 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.