Strasbūro teismas: homoseksualai turi teisę siekti įvaikinimo

© Corbis/Scanpix

Bylą E. B. prieš Prancūziją nagrinėjo Didžioji žiuri, tarp kurios narių buvo ir teisėja iš Lietuvos Danutė Jočienė. Sprendimas buvo priimtas dešimties balsų dauguma, septyni žiuri nariai balsavo prieš, teigiama teismo pranešime.

Teisėja iš Lietuvos D. Jočienė nesutiko su EŽTT sprendimu ir balsuodama „prieš" kartu su kitais teisėjais išreiškė atskirąją nuomonę.

Anot Europos Žmogaus Teismų Teismo, draudimas homoseksualams įsivaikinti pažeidžia du Konvencijos straipsnius – 14-ą (diskriminacijos draudimas) ir 8-ą (teisė į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui).

Prancūzija moteriai turės išmokėti 10 tūkst. eurų kompensaciją ir padengti patirtas išlaidas (daugiau nei 14 tūkst. eurų).

45-erių prancūzė E. B. yra lopšelio-darželio auklėtoja. Ji jau 17 metų gyvena su kita moterimi – psichologe R. Prancūzijos institucijos atsisakė patenkinti E. B. prašymą leisti jai įsivaikinti, motyvuodamos seksualine orientacija.

Norą turėti įvaikį moteris oficialiai pareiškė dar prieš dešimtmetį. Ji nurodė esanti homoseksuali ir turinti nuolatinę partnerę. Remdamasi socialinio darbuotojo ir psichologo ataskaitomis, įvaikinimo taryba prašymą atmetė. Vėliau buvo atmesti ir E. B. skundai. Dokumentuose buvo minima tėviško įvaizdžio stoka ir dviprasmiškas partnerės statusas.

Teismo procese Strasbūre trečiosiomis šalimis buvo pakviestos ILGA-Europe (Tarptautinės lesbiečių ir gėjų asociacijos Europos padalinys), FIDH (Tarptautinė žmogaus teisių lygų federacija), APGL Tėvų ir būsimų tėvų gėjų bei lesbiečių asociacija) ir BAAF (Britų įvaikinimo ir auklėjimo asociacija).

2002 m. panašioje byloje Fretté prieš Prancūziją teismas pripažino, kad gėjui neleidus įsivaikinti dėl jo seksualinės orientacijos Konvencija nebuvo pažeista.

ILGA-Europe vadovė Patricia Prendiville pasveikino tokį sprendimą. „Tai yra reikšmingas pasikeitimas teismo požiūryje į lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų teises bei jų interpretavimą Konvencijos kontekste“, - organizacijos pranešime cituojama ji.

Anot P. Prendiville, teismas pripažino, kad valdininkai įvaikinimo procese negali diskriminuoti asmens dėl jo ar jos seksualinės orientacijos.

„Niekas automatiškai negauna teisės įsivaikinti. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad Europos šalys nebegali pateisinti draudimo lesbietėms, gėjams ir biseksualams kreiptis dėl įvaikinimo“, - teigė ILGA-Europe vadovė.

Lietuvoje tokių prašymų nėra

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti vadovės pareigas, Dalia Lapėnienė teigė, kad iki šiol nebuvo gautas nė vienas prašymas įsivaikinti iš asmens, identifikavusio save kaip homoseksualą. Tiesa, DELFI žiniomis, tokių klausimų iš gėjų ar lesbiečių porų tarnyba sulaukia.

Anot D. Lapėnienės, Lietuvos teisės aktuose nėra aptarta galimybė netradicinės seksualinės orientacijos asmenims turėti įvaikių. „Įvaikinant visada atsižvelgiama į vaiko interesus“, - DELFI teigė ji.

Ar pritariate, kad homoseksualūs asmenys turėtų teisę įsivaikinti? Išreikškite savo nuomonę atsakydami į klausimą kolonoje dešinėje.