Atsakymai nepalankūs Lietuvai
Praėjusiais metais Lietuvos prokurorai pakartotinai į Rusijos Federacijos bei Baltarusijos prokuratūras išsiuntė 42 prašymus, tačiau sulaukė tik 14 atsakymų. Visi jie – nepalankūs Lietuvai.
„Visi atsakymai panašūs: juose pažymima, kad teisinės pagalbos prašymai negalimi, nes Rusijos ar Baltarusijos pilietis negali būti persekiojamas už nusikalstamas veikas, kurios buvo įvykdytos užsienio valstybės teritorijoje, - DELFI sakė vyriausiasis prokuroras. - Be to, jie nurodo, kad teisinės pagalbos prašymuose nurodyti asmenys negali būti persekiojami už politinius nusikaltimus, įvykdytus kitų valstybių teritorijoje – esą tai prieštarautų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos įstatymams“.
Generalinė prokuratūra daugelį metų negali pareikšti įtarimų 42 prieš Lietuvos laisvę kovojusiems sovietų okupacinės kariuomenės bei KGB atstovams. Išvykus Rusijos tankams, mūsų šalį paliko ir kariškiai, įtariami itin pavojingais valstybiniais nusikaltimais.
Iš 42 įtariamųjų jau du yra mirę, todėl šiuo metu įtarimus būtų galima pareikšti 40 žmonių.
Prokurorai siekia, kad galingos mūsų kaimynės teisėsaugininkai perversmininkams įteiktų šaukimus atvykti į Lietuvos prokuratūrą ir duoti parodymus Sausio įvykių byloje. Tiesa, įtariamieji turi teisę atsisakyti pasakoti apie byloje minimus įvykius – tai įtariamiesiems numato Baudžiamojo proceso kodeksas (BPK).
Kadangi Lietuvos prokurorų prašymai nepatenkinami, teisėsaugininkai perversmo dalyviams negali net įteikti pranešimų apie jiems pareikštus įtarimus. Tik tada, kai jiems bus įteiktas pranešimas bei informacija apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, po kurios įtariamieji galėtų susipažinti su bylos medžiaga, prokurorai galėtų baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti į teismą.
Jeigu kaltinamiesiems būtų įteikti teismo šaukimai, tačiau jie neatvyktų į posėdžius, teismas juos galėtų nuteisti už akių.
Sausio įvykių perversmo organizatoriams ir dalyviams generalinis prokuroras, gavęs teismo sankciją, yra išdavęs Europos arešto orderį, tad jeigu įtariamieji kirstų Europos Sąjungos (ES) sieną, atsirastų viltis, jog jie būtų sulaikyti ir galbūt vėliau perduoti baudžiamajam persekiojimui į Lietuvą.
Nuteisti šeši perversmininkai
Vilniaus apygardos teismas yra nuteisęs šešis perversmininkus – minint penkioliktąsias tragiškų Sausio įvykių metines, į laisvę išėjo paskutinysis prieš Lietuvos nepriklausomybę kovojęs perversmininkas Mykolas Burokevičius. Jis kalėjo dėl kėsinimosi nuversti Lietuvos valstybinę valdžią bei dėl taikių žmonių žudymo organizavimo. 385 tomus sudarančioje Sausio 13-osios byloje nuosprendis buvo paskelbtas tik šešiems perversmininkams: M. Burokevičiui, Juozui Jermalavičiui, Juozui Kuoleliui, Leonui Bartoševičiui, Stanislavui Mickevičiui ir Jaroslavui Prokopovičiui.
Lietuvos teismai nebuvo griežti - prieš šalies nepriklausomybę kovoję komunistai atsipirko gana švelniomis bausmėmis, dalis prokurorų pateiktų kaltinimų išvis buvo panaikinti.
J. Kuoleliui skirti 6 metai nelaisvės, J. Prokopovičiui ir S. Mickevičiui - po 4 metus, L. Bartoševičiui - 3 metai. Didžiausių bausmių sulaukė J. Jermalavičius ir M. Burokevičius. Jie nuteisti atitinkamai 8 ir 12 metų kalėjimo.
Išėjęs iš kalėjimo 2002-ųjų sausį J. Jermalavičius išvyko į Maskvą. Ji patikima prieglauda tapo ir kitam nuteistajam - radijo stoties „Tarybų radijas“ redaktoriui S. Mickevičiui.
Laisvėje nuosprendžio laukęs perversmininkas - vienintelis teisiamasis, spėjęs pasislėpti nuo Lietuvos pareigūnų. Be kliūčių prieš pat nuosprendžio paskelbimą pas Maskvoje gyvenančius gimines išvykęs pučistas taip ir negrįžo į Lietuvą - pareigūnai yra paskelbę jo paiešką.
Kovojant už Lietuvos nepriklausomybę žuvo 14, buvo sužeisti šimtai žmonių.
Pasak A. Kliunkos, prokuratūra iki šiol sulaukia žmonių, nukentėjusių per Sausio įvykius, pareiškimų. Vien nuo 1999-ųjų į Generalinę prokuratūrą kreipėsi 87 asmenys, kurie byloje buvo pripažinti nukentėjusiaisiais.
Be to, sulaukiama ir žmonių, kuriems per perversmą buvo sutrikdyta sveikata. Nukentėjusieji siekia, kad jiems būtų peržiūrėtas sužalojimo laipsnis.