Po to, kai prieš dvejus metus Seimas nustatė, kad už šventes, sutampančias su savaitgaliais, yra suteikiama papildoma poilsio diena kitos savaitės pradžioje, buvo apsižiūrėta, kad smarkiai pagausėjo ilgųjų savaitgalių, trunkančių po kelias dienas. Todėl politikai pasišovė kitaip reglamentuoti šią tvarką. Prieš tris savaites Seimas susipainiojo, bandydamas gerokai apmažinti ilgųjų savaitgalių kiekį. Buvo pritarta iškart dviem vienas kitą paneigiantiems pasiūlymams.

Seimo pirmininko pavaduotojas liberalcentristas Algis Čaplikas pasiūlė už visas su savaitgaliais per metus sutampančias šventes suteikti visuotines kalėdines atostogas. Konservatorius Jurgis Razma pasiūlė kitokį šios „problemos“ sprendimo būdą – 3 dienomis prailginti kasmetes atostogas.

Seimo nariai pritarė ir A.Čapliko, ir J.Razmos pasiūlymams. Susipainiojus nuspręsta klausimo sprendimą atidėti iki kito plenarinio posėdžio. Bet praėjo jau trys savaitės, o parlamentarai vis negrįžta prie ilgųjų savaitgalių temos.

Nežino, kaip spręsti

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas dienraščiui paaiškino, kad dabar laukiama, ką šiuo klausimu pasakys Seimo valdyba. „Ji turėtų išspręsti šią dilemą ir pasiūlyti kažkokią išeitį. Matyt, gali būti pasiūlyta dar kartą balsuoti dėl abiejų pasiūlymų ir palikti kažkurį vieną iš jų“, – sakė A.Sysas.

Bet Seimo valdybos narys A.Čaplikas teigė, kad šio klausimo valdyboje kol kas neketinama svarstyti. „Akivaizdu, kad nėra sutarimo. Labai skirtingai įsivaizduojama, kaip derėtų spręsti tą gausiai užderėjusių ilgųjų savaitgalių problemą“, – sakė jis dienraščiui.

A.Čaplikas mano, kad šiemet prie ilgųjų savaitgalių reikalo Seime jau nebebus grįžta. „Tai reiškia, kad problema perkeliama kitiems metams. Taigi, kitąmet dar galios ta tvarka, kuri galioja dabar“, – tvirtino jis.

Siūlo dvi naujas šventes

Kitais metais bus dešimt atvejų, kai Lietuva turės 3–5 dienų trukmės savaitgalius. Dalis jų susidarys dėl to, kad suteikiama papildoma poilsio diena už šventes, sutampančias su savaitgaliais. Kita dalis atsiras dėl to, kad netrukus Vyriausybė patvirtins perkeliamų darbo dienų grafiką. Pagal jį pirmadieniai arba penktadieniai, įsiterpiantys tarp savaitgalių ir švenčių, yra paskelbiami poilsio dienomis, už jas atidirbant kurį nors šeštadienį.

Ilgųjų savaitgalių kitokio reglamentavimo tema atsirado po to, kai Seimo nariai pasiūlė daugiau šventinių dienų, pavyzdžiui, pirmąjį birželio sekmadienį paskelbti šventine Tėvo diena, o spalio 25 d. švęsti Konstitucijos dieną.

Vyriausybė sutiko su šiais pasiūlymais, tačiau pareikalavo, kad Seimas bent jau atšauktų tvarką, kai papildoma poilsio diena suteikiama už visuomet su sekmadieniais sutampančias šventes – Velykas ir Motinos dieną. Tačiau Seimui iki šiol nepriėmus jokio sprendimo šiuo klausimu, kitąmet už Velykų pirmą dieną ir už Motinos dieną bus suteiktos papildomos poilsio dienos – kovo 25 ir gegužės 5.

Lietuvoje šiuo metu iš viso yra 13 šventinių dienų per metus. Tai kiek daugiau, nei vidutiniškai Europoje. Per vieną šventinę dieną biudžetas negauna maždaug 100 mln. litų pajamų.