Per posėdžius Skuodo taryba kalbės žemaitiškai

Skuodo politikai per posėdžius įsipareigojo kalbėti žemaitiškai ir patvirtino tai naujame savivaldybės tarybos darbo reglamente. Kaip pranešė laikraštis „Skuodas“, žemaitiškai nemokantys tarybos nariai ir svečiai turės teisę kalbėti sava tarme arba kalba - vertimu pasirūpins klausimo rengėjai. Raštvedybą numatoma vykdyti valstybine kalba.

Kaip DELFI sakė savivaldybės administracijos atstovai, iš 25 tarybos narių tik vienas ne žemaitis. Per posėdžius sava tarme politikai kalbėjo ir anksčiau.

Į tarybą išrinkto Žemaičių kultūros draugijos Skuodo skyriaus pirmininko Evaldo Razgaus duomenimis, žemaičių pasus turi mažiausiai 4 tarybos nariai, tačiau daugumai vietos politikų dar reikėtų patobulinti žemaičių tarmę.

„Aš pats nebuvau iš tų, kurie pritarė, kad darbo reglamente būtų nurodyta per tarybos posėdžius kalbėti žemaitiškai. Mano nuomone, geriau būtų ne formaliai įteisinti žemaičių tarmę, bet, pavyzdžiui, prie įvažiavimo į miestą parašyti „Skouds“, ne tik lietuviškai, bet ir žemaitiškai rašyti gatvių pavadinimus, mokyklose įsteigti žemaičių tarmės fakultatyvus“, - sakė DELFI pašnekovas.

Draugijos pirmininko teigimu, būtent Skuode buvo pradėtas leisti pirmasis žemaičių laikraštis, įsikūrė žemaičių draugija, tačiau iš Telšių perimti žemaičių sostinės titulo skuodiškiai nepretenduoja.