Netikėtas radinys atsivėrė Senamiesčio ir Venslaviškio gatvių sankryžoje, kai darbininkai ruošė aikštelę būsimam Panevėžio bendruomenės „Senamiestietis“ paminklui pastatyti. Čia miesto gimtadienio proga buvo planuojama atridenti nušlifuotą riedulį su lenta, kurioje būtų pavaizduotas Panevėžio planas. Mat senamiestiečiai didžiuojasi gyvendami toje vietoje, nuo kurios prasidėjo dabartinis Panevėžys.

„Mūsų rūpestis buvo pastatyti paminklą pirmosios Panevėžio bažnytėlės 500 metų sukakties proga. Dabar nežinau, kuo viskas baigsis“, – teigė projekto iniciatorė, bendruomenės „Senamiestietis“ pirmininkė Marija Paraščiakienė.

Tokia gražią savo gyventojų idėją dosniai – 50 tūkst. litų – parėmė ir miesto valdžia.

Tačiau dabar šiems planams teks kuriam laikui stabtelėti. Netikėtas riedulių krūvas atvėrusią žemę į savo globą paėmė archeologai.

Paslaptis archeologams

Kaip „Sekundei“ teigė vienintelė šios srities specialistė mieste, Panevėžio kraštotyros muziejaus istorijos skyriaus vedėja Alfreda Petrulienė, jau seniai buvo spėjama, kad Senamiestis gali slėpti neįkainojamus lobius. Tačiau Panevėžyje į šią miesto dalį archeologai neturi paveldosaugos teisių.

Dėl to, pasak A.Petrulienės, seniausioje miesto vietoje vyksta chaotiškas istorijos niokojamas – senąją po žemėmis slypinčią kultūrą baigia užkloti nauji pastatai. Jų savininkai, specialistės teigimu, jei statybų metų ką nors įdomaus ir randa, tai be gailesčio palaidoja po pamatais.

Laimei, paskutinį dar neištirtą radinį parodė pati žemė. A.Petrulienė teigė nekantriai laukianti jau turbūt kitą savaitę prasidėsiančių tyrinėjimų Senamiesčio ir Venslaviškio gatvių sankryžoje.

„Pernai buvusių kapinių liekanų bandėme ieškoti netoli šios teritorijos, už tvoros, ir nieko neradome. O, pasirodo, reikėjo kasti šiapus tvoros“, – stebėjosi A.Petrulienė. Moteris prisipažino iš anksto bijanti džiūgauti, kad ras pirmosios bažnyčios pamatus, nes čia gali būti ir paprasčiausiai sustumta riedulių krūva.

„Buvau prie duobės ir man kilo daug klausimų, bet dar anksti apie tai šnekėti, bijau nusivilti“, – atvirai kalbėjo pašnekovė. Pasak istorinių žinių, seniausia miesto bažnyčia galėjo stovėti šioje vietoje.

Lėšų žada rasti

Jau dabar muziejininkė išsiėmė leidimą kasinėti ir iš valdžios laukia finansavimo archeologiniams tyrinėjimams. Jiems, kaip tikino pašnekovė, prireiks apie 2000 litų. „Archeologiniai tyrinėjimai – brangus dalykas, tai ne daržą kapstyti“, – tvirtino A.Petrulienė.

Kasinėjimai, jos spėjimu, prasidės gal kitą savaitę.

Dėl lėšų skyrimo staiga atsivėrusiems archeologiniams lobiams klausta miesto Savivaldybės vyriausioji kultūros paveldo specialistė Loreta Paškevičienė nebuvo linkusi išduoti, kaip į tokias netikėtas išlaidas reagavo jos kolegos. Pašnekovė tik patvirtino, kad lėšos bus rastos ir viena iš miesto paslapčių greitai bus atskleista.