2005 m. tokių namų ūkių buvo 11 proc., o 2006 m. – jau 13 proc.
Vidutinis namų ūkio dydis – 2,4 asmens. Gausiausi namų ūkiai - su 3 ir daugiau vaikų - 2005 m. buvo Kipre (10 proc.), Lenkijoje ir Slovakijoje (po 8 proc.), Liuksemburge ir Maltoje (po 7 proc.), mažiausi – Čekijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Vokietijoje (po 3 proc.).
Keturiose ES valstybėse (Suomijoje, Vokietijoje, Danijoje ir Austrijoje) 2005 m. namų ūkiai be vaikų sudarė 70 proc. ir daugiau, Estijoje jų buvo 60 proc., Latvijoje – 59 proc. visų namų ūkių. Mažiausia bevaikių namų ūkių buvo Lenkijoje – 53 proc. 2005 m. iš ES valstybių narių daugiausia namų ūkių, kuriuose vaikus augina vienas iš tėvų, buvo Jungtinėje Karalystėje (24 proc.), Belgijoje (18 proc.), Estijoje (17 proc.), Danijoje, Vokietijoje (po 16 proc.), Latvijoje (15 proc.).
Tuokiasi vis vyresnio amžiaus žmonės
Remiantis Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius penkerius metus, po dešimtmetį (1991–2001 m.) trukusio mažėjimo, santuokų skaičius ėmė didėti: 2006 m. susituokė 21,2 tūkst. porų, o tai yra 1308 poromis daugiau nei 2005 m. Lietuva – viena iš ES valstybių narių, kur 2006 m. 1000 gyventojų teko daugiausia (6,3) santuokų.
Eurostato duomenimis, 2005 m. daugiausia santuokų 1000 gyventojų teko Kipre (7,8), Danijoje (6,7), Rumunijoje (6,6), Maltoje (5,9), mažiausiai – Slovėnijoje (2,9), Belgijoje (4,1), Bulgarijoje ir Italijoje (po 4,3).
Nors santuokos registravimas atidedamas vyresniam amžiui, Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, vyrai ir moterys vidutiniškai pirmą kartą tuokiasi būdami vieni iš jauniausiųjų. 2006 m. vidutinis pirmą kartą besituokiančių vyrų amžius buvo 27, moterų – 25 metai (2000 m. atitinkamai 26 ir 24 metai). Vėliausiai poros registruoja santuokas Danijoje ir Švedijoje (vyrai – 32–33 metų, moterys – 30–30,5 metų).
Lietuvoje 2006 m. pakartotinai tuokėsi beveik ketvirtadalis besituokiančiųjų (vyrų – 23,4 proc., moterų – 21,7 proc.).
Kita vertus, Lietuvoje vis daugiau porų gyvena kartu santuokos neregistravusios. Statistikos departamento vertinimais, kas dešimtas namų ūkis yra netipinė šeima – sugyventiniai ar vieni vaikus auginantys motinos arba tėvai (po 5 proc. visų namų ūkių).
Lietuviai dažnai tuokiasi, bet dažnai ir skiriasi
2006 m. buvo įregistruota apie 11,2 tūkst. ištuokų. Daugiau nei dešimtmetį ištuokų rodiklis yra stabilus, vidutiniškai 1000 gyventojų tenka apie 3 ištuokas. Tikėtina, jei išliks pastarųjų metų lygis, iš 100 susituokusių porų beveik pusė išsituoks.
Du trečdaliai išsituokusių asmenų turi nepilnamečių (0–17 metų amžiaus) vaikų. Vidutiniškai per metus po ištuokos be vieno iš tėvų (dažniausiai be tėvo) lieka apie 10 tūkst. vaikų.
Pagal ištuokų skaičių 1000 gyventojų (3,3) Lietuva – pirmoji iš ES valstybių narių. 2005 m. Čekijoje, Estijoje, Belgijoje, Danijoje ir Latvijoje 1000 gyventojų teko 3,1–2,8 ištuokos, o štai Airijoje, Italijoje Graikijoje ir Ispanijoje – tik 0,8–1,1 ištuokos.
Mažėja vedusiųjų
Daugėja asmenų, niekada negyvenusių santuokoje, išsituokusių, o vedusiųjų (ištekėjusiųjų) – mažėja. 2006 m. pradžioje niekada negyvenusių santuokoje asmenų dalis, palyginti su bendru 18 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų skaičiumi, sudarė 23 proc., išsituokusių moterų buvo pusantro karto, našlių moterų – net 5,9 karto daugiau negu vyrų.
Gimstamumas vis dar menkas
2006 m. Lietuvoje gimė 31,3 tūkst. kūdikių, tai 724 daugiau nei 2005 m. Nors nuo 2003 m. gimusiųjų skaičius didėja, tačiau gimstamumas vis dar išlieka mažas. Suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis gyvų gimusių vaikų, kuriuos moteris pagimdytų per savo reproduktyvų gyvenimo laikotarpį, skaičius) 2006 m. šalyje buvo 1,30 (2000 m. – 1,39).
Nė vienoje ES valstybėje narėje gimstamumas neužtikrina kartų kaitos. 2005 m. iš ES valstybių narių aukščiausias gimstamumo lygis buvo Prancūzijoje (1,94), Airijoje (1,88), Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje (1,80), žemiausias – Slovėnijoje (1,23), Lenkijoje (1,24), Slovakijoje (1,25).
Gimdo vis vyresnio amžiaus moterys. 2006 m. vidutinis gimdančių pirmą vaiką gimdyvių amžius buvo 25 metai (2000 m. – 24 metai).
Kas trečias vaikas gimsta santuokos neregistravusiems tėvams
Lietuvoje 2006 m. 9,3 tūkst. kūdikių gimė santuokos neregistravusiems tėvams (2000 m. – 7,7 tūkst.).Tendencija – sparčiai didėja dalis vaikų, registruojamų pagal abiejų tėvų pareiškimą: pernai taip registruota buvo 69,3 proc. visų santuokos neregistravusiems tėvams gimusių kūdikių (o 2000 m. – jie sudarė tik trečdalį).
ES valstybės narės pagal vaikų, gimusių santuokos neregistravusiems tėvams, skaičių labai skiriasi. 2005 m. ne santuokoje gimė daugiau nei pusė kūdikių Estijoje (59 proc.), Švedijoje (55 proc.), o štai Kipre, Graikijoje ne santuokoje gimusieji sudarė tik 4–5 proc.