„Priėjome išvadą, kad palankiausia Lietuvai alternatyva būtų finansinė kompensacija. Tai patvirtina ir panašios bylos išsprendimas Paryžiuje, kai Prancūzijos Vyriausybė po ilgų derybų pagaliau sutiko išmokėti Lietuvai tam tikrą pinigų sumą, už kurią Lietuva nusipirko ir dabar Paryžiuje turi puikų pastatą. Ir mūsų supratimu, tai būtų ir lengviausias kelias Italijos pusei“, - penktadienį po Seimo užsienio reikalų komiteto (URK) posėdžio žurnalistams pranešė Užsienio reikalų ministerijos (URM) valstybės sekretorius Algimantas Rimkūnas.

Anot diplomato, Lietuva niekuomet neatsisakys pretenzijų dėl „Villa Lituania“, tačiau šiandieną realijos tokios, kad galimybių atgauti prieškario ambasados pastatą - nėra. Todėl bus siekiama gauti kompensaciją ir pirkti naują pastatą Lietuvos atstovybei.

„Villa Lituania“ pastatas įvertintas 20 mln eurų, o 1937 - 1940 metais Lietuva išmokėjo maždaug 45 proc. to pastato vertės, tai maždaug 9 mln. eurų yra ta suma, kurią Lietuva turi teisę reikalauti iš Italijos pusės. Italija neatmeta šito kelio, bet sako, kad tai bus ilgas kelias reikalaujantis tiek finansų ministerijos pritarimo, tiek Italijos parlamento pritarimo“, - aiškino A.Rimkūnas.

Italų Vyriausybei ši galimos kompensacijos suma buvo įvardinta dar praėjusių metų spalį.

Diplomatas čia pat pripažino, jog už 9 mln. eurų Romoje galima įsigyti kotedžinio tipo pastatą, o norint įsigyti „Villa Lituanika“ atitikmenį reikėtų pakloti apie 20 mln. eurų.

Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius Audronius Ažubalis savo ruožtu teigė, jog tebeišlieka kelios alternatyvos, kurių sieks reikalauti Lietuva - arba piniginė kompensacija, arba kompensacija nekilnojamuoju turtu.

Dar viena galimybė - Lietuva nusipirkusi naują pastatą reikalautų italų padengti šio pirkimo išlaidas.

„Pirmiausia komitetas išreiškė rimtas abejones dėl Italijos siūlomo „Casalli Strozzi“ rūmų tinkamumo Lietuvos ambasada ir toliau ragina URM tęsti derybas dėl kitų galimų „Villa Lituania“ netekties kompensavimo būdų - ar tai būtų finansinis įvertinimas, ar tai būtų pastatas“, - teigė A.Ažubalis. Italija yra pasiūliusi išnuomoti kitą pastatą - remontuotinus „Casalli Strozzi“ rūmus Lietuvos ambasadai 99 metams už simbolinę 1 euro kainą. A.Ažubalio teigimu, piniginės kompensacijos sumos dydžio klausimas esą kol kas neaiškus, nes dėl to esama įvairių nuomonių.

„Manau, kad įvardinta 9 mln. eurų suma neatitinka Lietuvos patirtų nuostolių, kai Lietuvos diplomatinė tarnyba, kuri veikė ir okupacijos metais, tuo pastatu negalėjo naudotis. Nes ne kas kitas, o Italijos Vyriausybė uždraudė tuometiniam paskutiniam Lietuvos ambasadoriui perrašyti „Villa Lituania“ pastatą Lietuvos respublikos Vatikane nuosavybe. Todėl būtina įvertinti ir šią aplinkybę“, - teigė A.Ažubalis.

DELFI primena, kad Lietuva jau keliolika metų derasi su Italija dėl kompensacijos už 1940 -aisiais prarastą Lietuvos ambasados pastatą Italijoje. Lietuva ambasados pastatą Romoje išsimokėtinai įsigijo 1937 metais. Nuo Lietuvos aneksijos 1940-aisiais pastate šeimininkauja Rusijos diplomatai.

„Villa Lituania“ vertinę nepriklausomi Italijos ekspertai nustatė, kad buvusi Lietuvos ambasada verta 20 mln. eurų (apie 70 mln. litų).