„Tokio vertinimo kriterijaus nuostatuose nėra. Nors galbūt vertinant atskirus projektus LVPA ir atsižvelgia, ar miestas turi metropolinio miesto statusą, ar ne. Tai labai svarbu, kaip bus įgyvendinti projektai, ar pakaks žmogiškųjų išteklių, resursų juos įgyvendinti“, - dėstė valdininkė.
D.Žižiūnienė dienraščiui pateikė informaciją, kiek investicinių projektų ir kiek lėšų jiems įgyvendinti skirta nuo 2004 metų:
2004 metais Savivaldybė vykdė 30 investicinių projektų. Projektų paraiškos pateiktos ES struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo, Phare, Interreg, Town-Twining, Šiaurės Ministrų Tarybos, Socialinių paslaugų infrastruktūros programos, Valstybės investicijų programos finansinei paramai gauti. Tais metais projektams įgyvendinti gauta 64,318 milijono litų.
2005 metais Savivaldybė vykdė 38 investicinius projektus. Iš įvairių struktūrinių fondų, programų jiems vykdyti pritraukta 60,325 mln. litų.
Šiais metais Savivaldybė vykdo 31 investicinį projektą. Iš Valstybės investicijų programos projektams įgyvendinti skirta 5,04 mln. litų parama, iš ES struktūrinių fondų - apie 50,95 mln. litų parama. Ji skirta universalios sporto arenos statybai (47,943 mln. Lt), Panevėžio bendrojo plano keitimui parengti (0,964 mln. Lt), Panevėžio miesto ir rajono tautinėms mažumoms priklausančių darbingo amžiaus asmenų integracijos procesui spartinti (0,885 mln. Lt), „Švietimo vadybos inovacijos: kokybės valdymas ir kompetencijų tobulinimas Panevėžyje“ (0,650 mln. Lt), Savivaldybės administracijos darbuotojų kvalifikacijai kelti (0,501 mln. Lt). Iš viso projektams vykdyti pritraukta apie 56 mln. litų.
Tokio punkto nėra
LVPA atstovė ryšiams su visuomene Irena Džiužaitė PB patikino, kad vertinant projektus agentūros specialistams miesto statusas nerūpi. „Nėra tokio punkto vertinimuose. Labai svarbu, kad struktūrinių fondų, programų lėšos patektų ne tik sostinei ar kitiems didesniems šalies miestams. Lietuvos regionai turi vystytis ekonomiškai tolygiai.
Kita vertus, yra tokių projektų, kuriems turi įtakos miesto statusas. Vertinant projektus, susietus su turizmo verslo plėtojimu, atsižvelgiama, ar miestas turi kurorto statusą. Garantuoju, kad projektus vertinantiems agentūros specialistams nebuvo svarbu, ar Panevėžys didmiestis, ar ne“, - tvirtino LVPA atstovė.
Tačiau I.Džiužaitė pripažino, kad Ūkio ministerija, skirstydama lėšas, vis dėlto atsižvelgia į Lietuvos miestų statusus. „Tiksliai pasakyti negaliu, bet teko girdėti, jog didesnę dalį lėšų už projektus gauna sostinė, uostamiestis. Šie miestai turi prioritetą, nes pramonės išvystymo lygis aukštesnis. Tuose miestuose steigiasi logistikos centrai, o jų infrastruktūrai suformuoti reikia lėšų“, - teigė atstovė ryšiams su visuomene.
Lėšų dar negavo
Panevėžyje jau keleri metai bandoma steigti logistikos parką, bet jo įkūrimo pabaigos vis nematyti. Savivaldybės Investicijų skyriaus vyriausioji vadybininkė Angelė Steponavičienė teigė, kad ne iki galo suformuotas žemės sklypas, kuriame turėtų būti įrengtas logistikos parkas.
Be to, dar negautos lėšos iš Ūkio ministerijos techninei dokumentacijai parengti, nors projektas ministerijai pateiktas liepos mėnesio pradžioje. Parko techninė dokumentacija turi būti parengta iki 2006 metų pabaigos.
Pasak specialistės, jei, gavus lėšų iš Ūkio ministerijos, bus parengta techninė dokumentacija, tikėtina, jog kitąmet galima tikėtis gauti finansavimą logistikos parko infrastruktūrai formuoti.
Užsieniečiai vertina kitaip
Pakalbinus Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėją Antaną Stoką ir pasiteiravus, ar turėjo įtakos investicijų dydžiams nuvertintas Panevėžio statusas, valdininkas teigė, kad tiesioginės įtakos nematąs.
„Tai ne pats svarbiausias kriterijus. Kita vertus, didmiesčio statusas svarbus užsienio investuotojams, kurie vertina viską: miesto geografinę padėtį, darbingo amžiaus specialistų gausą, Savivaldybės požiūrį į verslą. Pasąmonėje jiems labai svarbus faktas, kokį statusą Panevėžys turi. Tikėtina, kad, suteikus miestui didmiesčio vardą, užsienio investicijų pagausės“, - optimistiškai kalbėjo valdininkas.
Investuodami skaičiuoja
Panevėžio apskrities viršininko administracijos regioninės plėtros departamento direktorė Rita Abaravičiūtė dienraščiui taip pat tvirtino, kad LVPA vertinant projektus neatsižvelgiama, kokį statusą turi Panevėžys.
„Tai nėra svarbu dalykas. Regionų centrų, miestų pateikti projektai vertinami ne pagal miesto dydžius. Projektai, ar juos pateikė didmiesčio specialistai, ar ne, daugiau balų negauna. Didmiesčio statusas svarbus užsienio investuotojams, kuriems svarbūs kitokie verslo plėtojimo kriterijai. Jie investuoja paskaičiavę ir įvertinę visas galimybes. Jiems miesto statusas svarbus“, - teigė direktorė.
Latvijoje geriau
Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovės Astos Tobulevičienės nuomone, turi miestas didmiesčio statusą ar ne - užsienio investuotojams nėra svarbus.
„Mūsų agentūra neatlieka konkrečių tyrimų, kiek Panevėžys prarado investicijų, neturėdamas didmiesčio statuso. Galiu kalbėti apie visos šalies bėdą ir paaiškinti, kodėl užsienio investuotojai traukiasi iš Lietuvos ir verslo centrus steigia kaimyninėje Latvijoje. Lietuvoje dideli „Sodros“ mokesčiai, mokesčių sistema netinkama, nėra aukštos kvalifikacijos specialistų, žemės rinka nesutvarkyta. Todėl latviams užsienio investuotojus suvilioti sekasi geriau. Lietuva šioje srityje pralaimi“, - kalbėjo A.Tobulevičienė.
Statusas padės
PB kalbinti nepriklausomi ekspertai teigė, kad nors pastaraisiais metais Panevėžys vystėsi sparčiau, nei tai rodė bendros šalies ir miesto raidos tendencijos, bet metropolinio centro trūkumas šalies Šiaurės Rytų regione menkino šios Lietuvos dalies vystymosi galimybes ir konkurencingumą.
Jų nuomone, metropolinio centro statusas Panevėžio vystymuisi turės teigiamas pasekmes. Sugrąžintas statusas paveiks ne tik miesto, apskrities, bet ir kitų Šiaurės Lietuvos teritorijų gyventojų socialinę aplinką.
Padės mažinti migraciją, kurti darbo vietas, bus geresnės darbo ir gyvenimo kokybės perspektyvos. Atsiras daugiau galimybių pritraukti potencialius investuotojus, telkti verslo ir pramonės įmones, didinti darbo pasirinkimo galimybes, panaudoti aukštesnės kvalifikacijos specialistus.
Keisti požiūrį
Beje, šią savaitę Lietuvos spaudoje pasirodė informacija, kad valstybės vadovas Valdas Adamkus domisi, kas Lietuvoje nuveikta reformuojant šalies ekonomiką. Jis atkreipė dėmesį, kad vienam gyventojui tenkančios tiesioginės užsienio investicijos lieka vienos mažiausių visame regione.
Valstybės vadovo nuomone, būtina atsižvelgti į ekspertų ir investuotojų siūlymus ir jais remiantis siekti, kad Lietuva taptų investicijoms patrauklia šalimi.
„Investuotojai pastebi, kad jiems svarbiausi yra mokesčių, žemės įsigijimo apribojimų ir griežto darbo jėgos reguliavimo klausimai. Tinkamos žemės investicijoms trūkumas vis dar yra aktuali problema, tačiau ji sprendžiama. Kitais metais užbaigus žemės reformą situacija turėtų iš esmės pagerėti“, - sakė Prezidentas.
Lietuvos vadovas pabrėžė, kad šios problemos rodo susikaupusias viešojo administravimo efektyvumo problemas. Prezidento nuomone, būtina peržiūrėti dabartinę reguliuojančių institucijų sąrangą ir sumažinti administracinę naštą verslui bei piliečiams.
„Darbo jėgos trūkumas tampa vis skaudesne problema dėl emigracijos, dėl studijų ir profesinio mokymo kokybės“, - sakė Prezidentas V.Adamkus. Jis pabrėžė, kad būtina skatinti bendradarbiavimą tarp aukštojo mokslo ir verslo institucijų, rengti Lietuvai reikalingus ir būtiną kvalifikaciją turinčius specialistus.
Šalies vadovo įsitikinimu, šiems klausimams spręsti padėtų auganti ekonomika ir politinė valia bei ryžtas svarstyti darbo jėgos apmokestinimo problemą, sparčiau mažinti gyventojų pajamų mokestį ir nustatyti, kuomet yra nemokamas socialinio draudimo mokestis.