Dabar didžiausias jo rūpestis - ne dvasinė savišvieta, bet darbas Alytuje, neakivaizdinės studijos Kaune. “Juk reikia iš kažko gyventi”, - po ilgų įkalbinėjimų su “Kauno diena” sutiko kalbėti, kaip juokauja kai kurie Merkinės gyventojai, nuvainikuotas pranašas.
Vietiniai prarado tikėjimą
Liepa - pats turizmo sezonas. Vaizdingoje vietoje įsikūrę Česukai buvo įtraukti į daugelio turistinių bendrovių lankytinų vietų maršrutus. Regis, tie laikai jau baigėsi. Dabar legendomis apie sveikstančius žmones apipinta kaimo sodyba negali pasigirti lankytojų antplūdžiu. Centrinėje sodybos vietoje vis dar stovi Česukų pasididžiavimas - piramidė, tačiau po ja retai apsilanko žmonės.
Prie sodybos įrengtoje stovėjimo aikštelėje - nė vieno automobilio.
Prieš kelerius metus net pučiant žvarbiam vėjui ir šąlant čia rikiuodavosi eilės, norintieji pasveikti transporto priemones statydavo tiesiog ant žolės. Kiek vėliau privažiavo vienas taksi. “Atvežiau žydę, - paaiškino vairuotojas. - Kodėl pats neinu pasisemti energijos? Esu vietinis, nejaugi galvojate, kad vis dar tikiu tomis kalbomis”.
Skeptikų ir netikinčiųjų buvo visuomet, tačiau Povilas ir įtikinamai kalbanti jo motina pasakodavo istorijas apie iš vežimėlių pakylančius žmones, įveikiančius net nepagydomas ligas. “Geriausiai tokios naujienos sklinda iš lūpų į lūpas. Jei čia nėra nė vieno žmogaus, ko gero, nereikia sakyti, ką dabar apie piramidę galvoja daugelis aplinkinių miestų gyventojų”, - ranka moja taksistas ir paragina apie stebuklus kalbėti su sodybos šeimininkais. Tik įspėja - jei jie sutiks priimti, esą yra buvę atvejų, kai ne laiku atėję žmonės paprašomi išeiti.
Tai vėliau patvirtins ir Povilas, pripažindamas, kad jo motinos Onutės nervai - ne geležiniai. Iš pradžių, kaip ir visus lankytojus, mus pasitiko sodybos šeimininkė. “Galėjote įspėti, kad atvyksite, - neatrodė nudžiugusi. - Kuo mažiau lankytojų, tuo paprasčiau gyventi. Visai nebenoriu apie tai kalbėti. Jau tiek kartų įrodyta piramidės galia, nebesinori nieko pasakoti. Tegul kalba tie, kurie lankosi”.
Tiesa, tokių, pripažįsta ir pats Povilas, pastaruoju metu gerokai mažiau. Apie tai užsiminė ir tuo metu pas seserį viešėjusi Povilo teta Marytė. “Neinu aš po ta piramide, - atrodė suirzusi moteris. - Atvažiuoju kartą per metus, todėl Česukuose turiu svarbesnių užsiėmimų”. Marytės šeima neturi automobilio, retai randa progą užsukti pas seserį. “Nėra pinigų. Anksčiau nors sesuo jų turėjo, dabar laikai pasikeitė”, - atsidūsta Marytė ir su seserimi išvyksta į Alytų. Prieš tai motina duoda nurodymus Povilui. Svarbiausias jų - su žiniasklaida nebūti pernelyg atviram.
Povilas žada keistis
Povilas ir dabar tvirtina, kad jo gyvenimas jau seniai rikiuojamas pagal Dievo žodį, kurį jis girdi nuo vaikystės. Dievas nurodęs vietą, kur turi būti pastatyta piramidė, ir pasakęs, kad žmogus ten jausis kitaip nei paprastai. “Dievas sakė, kad tai bus didžiausias stebuklas, nes atėjusieji galės surasti vienybę, išgyti nuo ligų, tikėjimo praradimo. Visa, kas bus pasakyta su dideliu noru, iš tikrųjų išsipildys su kaupu. Žmones ši susitelkimo vieta trauks kaip magnetas”, - įtikinamai kalba piramidės sumanytojas.
Esą buvimas trišonėje piramidėje padeda pasirengti ateityje neišvengiamam perėjimui į ketvirtąjį išmatavimą. Dėl piramidę siekiančio dieviškojo spindulio ateina gyvenimo esmės suvokimas, todėl žmonių sielos sparčiau žengia sąmonėjimo keliu. Piramidėje galima prašyti Dievo padėti atverti savyje vartus į nušvitimą.
“Atvykstantys prie statinio žmonės ne tik keičiasi patys, jie keičia ir šią vietą. Joje pokyčiai vyksta nuolat, ir aš keičiuosi. Turiu žinią, kad viskas vyks dar sparčiau ir dar efektyviau”, - sako Povilas. Tačiau pokalbio pradžioje jaunuolis atrodė sutrikęs - vėliau prisipažino nelaukęs svečių. Vis ragindamas nefotografuoti, Povilas įsitaisė fotelyje, prie uždegtų žvakių. Vėliau paaiškins, kad vasariniai marškinėliai ir šortai - jo įvaizdžiui nederanti apranga.
“Nenoriu nieko detalizuoti, bet rengiuosi pasikeisti. Būsiu kitoks. Kažkas turi keistis, negali būti taip, kaip pastaruosius ketverius metus”, - mįslingai kalba Povilas ir vis ragina nesistebėti, kad piramidėje pastaruoju metu apsilanko vis mažiau žmonių.
Susirado geriau mokamą darbą
Išleidęs knygą “Žodis, apverčiąs pasaulį”, dvidešimt trejų metų vaikinas dabar rašo kitus veikalus. Studijavęs mediciną, po akademinių atostogų, kurias paskyrė bendravimui su iš visos Lietuvos plūstančiais žmonėmis, ir rašymui, nebesugrįžo tęsti studijų. Vis dėlto jis suprato, kad iš pokalbių su Dievu nebeišgyvens, todėl prieš kurį laiką pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo universitete. Pasirinko religijos studijas, tačiau kunigu tapti nepanoro, jam mielesnis pasauliečio gyvenimas. “Be to, nesu linkęs skirstyti religijų. Kartais žmonės sako, kad yra katalikai, nors elgiasi kaip budistai. Nenoriu savęs apriboti”, - paaiškino vyras.
“Esu dvasinių ieškojimų kelyje. Iš to išplaukia daugybė dalykų, todėl artimiausiu metu noriu atradimais pasidalyti su žmonėmis, gal išleisti dar vieną knygą”, - kalba Povilas. Jis pripažįsta, kad dabartinis jo gyvenimas nėra lengvas.
Jau kuris laikas Povilas nemažai dėmesio turi skirti ir darbui - jis kasdien priverstas vykti į Alytų, ten dirba ir jo motina. Kai į piramidę plūsdavo minios, šeima išgyvendavo ir be papildomų pajamų. Iš ko? “Turėjome akcijų, kitų pajamų šaltinių, - detalizuoti nelinkęs Povilas. - Dabar viso to neliko. Nenoriu apie tai pasakoti. Siekiu tik ramybės”.
Jaunuolis pripažino, kad iš atvykstančiųjų kartais priimamos aukos - esą ne pinigais, o pavyzdžiui, sodinukais ar trąšomis, nes tai yra investicija į aplinką, kurią jiedu su motina puoselėja. “Tiesa, žmonės už tam tikrą kainą galėdavo įsigyti mano knygą. Mokėdavo tiek, kiek patys nuspręsdavo”, - pripažino jaunuolis.