Taip LRT.lt tvirtina kalbinti pašnekovai.
„Praktika rodo, kad kritulių daugėja tada, kai jų mažiausiai reikia. Paneigti negalima nieko. Manau, esant dabartiniam klimato atšilimui, galima laukti įvairių kataklizmų. Neatmesčiau ir tokių galimybių“, – tinklalapiui LRT.lt sako Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Gintautas Labanauskas.
Pašnekovas prisimena, kad paskutinį kartą Kaunas buvo apsemtas pokario metais, kai Laisvės alėjoje buvo galima irkluoti valtelėmis.
Savo ruožtu Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis teigia, jog tokių potvynių, kokie šiuo metu yra pietų ir pietryčių Vokietijoje, Čekijoje, Lietuvoje nebuvo, nors didelių liūčių yra pasitaikę.
„Didžiausios [liūtys] paskutiniais metais buvo 2005-aisiais, kai buvo labai daug sniego ir vėlyvas pavasaris. Tada potvynis prasidėjo antroje balandžio pusėje, ir tai buvo viena didžiausių liūčių. Visos upės buvo patvinusios, kai kurios jų išsiliejo labai plačiai. 2007-aisiais pasikartojo kiek mažesnės liūtys“, – mena A. Kajutis.
Vis dėlto vadovas tikina, kad mūsų krašte iškrenta mažiau kritulių nei Vidurio Europoje. Be to, ten ir upės esą vandeningesnės.
„Kaip tik šiuo metu tirpsta sniegas kalnuose. Anksčiau tai įvykdavo liepą, o dabar klimatas pašiltėjo, daug prilijo, todėl yra ir tokie dideli potvyniai. Lietuvoje tokių potvynių tikėtis turbūt nereikėtų, bet niekas negali garantuoti, kad nepasikartos 2005-ųjų atvejis“, – LRT.lt dėstė A. Kajutis.
Tuo metu pietų ir pietryčių Vokietijoje dėl užsitęsusių liūčių situacija tampa vis labiau įtempta. Užsienio žiniasklaida skelbia, jog iš upės krantų išsiliejęs vanduo jau užliejo magistrales bei geležinkelius, pakito ir traukinių tvarkaraščiai.
Iš namų evakuojami žmonės Austrijoje, Čekijoje bei Šveicarijoje, kur taip pat kilo potvynių grėsmė. Baiminamasi, kad Čekijoje gali pasikartoti ir didžiulis 2002-ųjų potvynis.