Aplinkos ministras G.Kazlauskas turės pasiaiškinti

 (152)
Vyriausybės programą įgyvendinantis aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas bus kviečiamas į Seimą pasiaiškinti dėl viešai išsakytų teiginių ir lūkesčių, prieštaraujančių Vyriausybės programai. Šią savaitę duodamas interviu Lietuvos radijo ir televizijos naujienų svetainei buvęs statybų įmonės vadovas, dabar - aplinkos ministras G.Kazlauskas savo buvusiems kolegoms pasiuntė padrąsinančią žinią: nelegaliai pastatyti statiniai gali likti, kur stovėję.
Gediminas Kazlauskas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

"Nugriovus gamtai žalą padariusį statinį, gamtos neatkursime. Manau, nelegalus statinys iš esmės gali būti, kur yra", - užsiminė ministras. G.Kazlausko vertinimu, nelegalių statinių griovimas gali per brangiai kainuoti mokesčių mokėtojams, todėl juos labiau apsimoka palikti.

Šios naujojo aplinkos ministro mintys apstulbino Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narę Aureliją Stancikienę, parlamente kuruojančią statybų, urbanistikos, teritorijų planavimo reikalus. "Tokių pareiškimų netoleruosiu. Ministro pozicija yra dvilypė ir parodo jo, kaip specialisto, didelę kompetencijos stoką. Jei ministras, kurio ministerijai pavaldi ši sritis, sako, kad tokių statybų neįmanoma sužiūrėti, tada jis, be abejo, tik skatina nelegalius statytojus", - kalbėjo parlamentarė.

Ji paprieštaravo G.Kazlausko žodžiams ir patikslino, jog gamtai padarytą žalą iš tiesų galima ištaisyti. "Šnekėkime ne vien apie gamtai, bet ir kraštovaizdžiui bei bendrajai vertei daromą žalą. Nugriovus pastatus iškart bus atitaisyta kraštovaizdžiui padaryta žala. Be to, visi ministrai kalba apie nuostolius, kuriuos valstybė patirtų mokėdama kompensacijas už griaunamus statinius. Bet apskritai kodėl reikia kompensuoti? Tegul atsako pareigūnai, kurie savo parašais patvirtino sprendimus!" - stebėjosi A.Stancikienė.

Maža to, G.Kazlausko pastabos prieštarauja Vyriausybės programai. Valdančiosios koalicijos ministrų kabinetas yra sutaręs nustatyti, kad statybų tvarkos pažeidėjai patys atlygintų padarytą žalą. Vyriausybė žada griežtas sankcijas už neteisėtas statybas visiems jas palaiminusiems asmenims, taip pat ketina teisės aktais palengvinti teismų darbą ir paskubinti teisminius procesus.

"Reikalausiu, kad kitą savaitę ministras atvyktų į Aplinkos apsaugos komitetą pasiaiškinti, ką reiškia jo teiginiai. Teisinėje valstybėje tai nesuvokiama", - LŽ teigė A.Stancikienė.

Primename, kad G.Kazlauskas į aplinkos ministrus buvo paskirtas per itin trumpą laiką. Prezidentas dekretą dėl naujos Vyriausybės ir sykiu buvusio "Merko statybos" vadovo patvirtinimo ministru pasirašė praėjus vos dienai po šios kandidatūros pateikimo.

G.Kazlauskas: teiginiai neteisingi

Tuo metu pats G.Kazlauskas aiškina, kad žiniasklaidoje pasirodę teiginiai, jog Aplinkos ministerijos pozicija nelegalių statybų atžvilgiu bus nuolaidi ir kompromisinė, yra neteisinga.

"Nelegalioms statyboms nėra jokių kompromisų. Pažeidėjai bus baudžiami įstatymų nustatyta tvarka. Bėda ta, kad egzistuojanti teisinė sistema neužtikrina efektyvios nelegalių statybų padarinių šalinimo sistemos", - penktadienį išplatintame pranešime cituojamas ministras.

Pasak pranešimo, Aplinkos ministerija kartu su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija rengia priemonių planą, kuriame bus numatyti reikalingi įstatymų pakeitimai, prioritetinės priemonės, palengvinančios kovą su nelegaliomis statybomis, įskaitant baudžiamąją atsakomybę už piktybinį teismų sprendimų nevykdymą bei pareigūnų atsakomybės klausimus.

"Didelių problemų kyla tais atvejais, kai statinys yra pastatytas turint statybos leidimą, nustatyta tvarka pripažintas tinkamu naudoti. Vėliau paaiškėja, kad leidimas statyti išduotas neteisėtų dokumentų pagrindu. Tokį statinį, ginant viešąjį interesą, reikia griauti, o statytojui turi būti atlyginta valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmais padarytą žala. Ji gali būti milijoninė", - pastebima penktadienį išplatintame pranešime.

Anot Aplinkos ministerijos pranešimo, žala turėtų būti išieškoma iš atsakingų pareigūnų.

"Dėl pakankamai trumpo senaties termino, teismo dar nėra pasiekusi nė viena baudžiamoji byla dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų. Tokiais atvejais žalą statinio savininkui tenka atlyginti valstybės ir savivaldybės institucijoms ir visos milijoninės sumos už statinio nugriovimą turi būti mokamos mokesčių mokėtojų sąskaita. Pagal esamą tvarką kovojant su nelegaliomis statybomis gali nukentėti kitas visuomenės interesas.

Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Suomijos prezidentas pateikė siūlymą V. Putinui dėl skrydžių virš Baltijos (118)

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto penktadienį pasiūlė į Helsinkį atvykusiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui susitarti, kad karo lėktuvai virš Baltijos visada skraidytų su įjungtais atsakikliais.

Problema, kuri ateityje gali mažinti ir lietuvių norą būti ES (279)

Politikų negebėjimas visuomenei paaiškinti, kuo naudingas šalies buvimas ES, gali privesti prie vis didesnio skepticizmo Sąjungos atžvilgiu, sutaria LRT.lt kalbinti politologai. Pasak politologo Ramūno Vilpišausko, Lietuvoje pavojingas tas laikotarpis, kai šalis nustos gauti dosnias ES išmokas, nes didelė dalis gyventojų palaiko Sąjungą būtent dėl jos teikiamos tiesioginės finansinės naudos.

Apklausa atskleidė, kaip į terorizmo grėsmę reaguoja lietuviai (59)

Lietuviai mažiau nei dauguma kitų europiečių baiminasi teroro aktų pavojaus, rodo penktadienį paskelbti apklausos rezultatai.

N. Putinaitė. Kokių specialistų reikia demokratijai? (26)

Lietuvoje turbūt nerasime žmogaus, kuris būtų patenkintas demokratijos veikimu, politine sistema ir valstybės valdymu.

A. Pabedinskienė: Darbo kodeksas yra maksimaliai subalansuotas (100)

Šalies vadovei laikantis nuomonės, jog naujasis Darbo kodeksas yra nesubalansuotas ir taisytinas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė, atvirkščiai, teigia, kad darbo santykius reglamentuojantis naujasis įstatymas - „maksimaliai subalansuotas“.