„Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, tik 17,8 proc. šalies gyventojų mano, kad D. Grybauskaitei pavyko sumažinti oligarchų įtaką. 56,2 proc. respondentų nuomone, prezidentė kovoje su verslo magnatų kišimusi į politiką patyrė pralaimėjimą.
Pastebėtina, kad D. Grybauskaitės pastangas mažinant turtuolių įtaką labiau teigiamai vertina jaunimas. Beveik 26 proc. apklausos dalyvių, kurių amžius siekia iki 29 metų, šioje akistatoje įžvelgia šalies vadovės pergalę. Tarp jaunimo mažiau ir skeptikų, manančių, kad ji užsibrėžto tikslo nepasiekė.
Prasčiausiai prezidentės kovą su oligarchais vertina 40-49 metų respondentai. Be to, moterys dažniau nei vyrai įžvelgia, kad D. Grybauskaitei vis dėlto pavyko pažaboti turtuolius.
Vertinant pagal socialinę padėtį, prasčiausiai prezidentės bandymus sumažinti oligarchų įtaką regi nekvalifikuoti darbininkai: tik kas dešimtas iš jų mano, kad šalies vadovės kova nebuvo bevaisė. Tuo tarpu daugiausiai teigiamų įvertinimų D. Grybauskaitė sulaukė iš studentų ir moksleivių.
| Jūsų nuomone, ar prezidentei D. Grybauskaitei pavyko sumažinti oligarchų įtaką? (proc.) | ||
| Taip | 17,8 | |
| Ne | 56,2 | |
| Neturiu nuomonės | 26,0 | |
| Iš viso | 100,0 |
R. Juozapavičius: sunku išmatuoti pajautimą
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narys, žurnalistas Rytis Juozapavičius DELFI teigė, kad oligarchų įtaka gyventojams yra sunkiai apčiuopiama.
„Tie 26 proc., kurie nežino, sakyčiau, blaiviai atrodo, - pusiau juokais sakė R. Juozapavičius. – O kaip pasakyti? Žmonės, kai vertina prezidentės D. Grybauskaitės veiksmus, dažniausiai bando prisiminti, ką girdėjo arba matė prezidentę sakant. Panašu, kad 18 proc. žmonių prisimena, kad D. Grybauskaitė šnekėjo kažką: kad jinai kažką darys, kažko neleis jiems.“
Anot pašnekovo, oligarchų įtaką geriau pamatuoti galėtų teisėkūroje dalyvaujančių žmonių – lobistų, aktyvistų, politikų – apklausa, o eiliniai gyventojai „retorikos pratybas bando paversti pokyčiu“.
VTEK narys taip pat pažymėjo, kad Lietuvoje nėra jokių rodiklių, kurie galėtų realiai apčiuopti, kokia yra ta oligarchų įtaka. „Man regis, politinis elitas ir nenori matuoti oligarchų įtakos“, - pridūrė R. Juozapavičius.
Žiniasklaidos savininkai – menkas rūpestis
Antradienį surengtoje spaudos konferencijoje D. Grybauskaitė labai nedviprasmiškai sulygino oligarchus su kai kurių žiniasklaidos priemonių savininkais: „Galite atsiversti savo laikraščių puslapius ir pasižiūrėti, kada koks straipsnis atsiranda, kur yra užsakymo numeris, kur nėra. Ir tarp eilučių labai daug kas matosi“.
Tačiau prezidentės įžvelgiami pavojai gyventojams kelia menką susirūpinimą. „Valstybės“ užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad tik vienam iš devynių šalies gyventojų rūpi, kas yra jo ar jos skaitomo interneto portalo, dienraščio ar žurnalo savininkai.
61,5 proc. respondentų nurodė nesukantys galvos dėl to, kam priklauso jų mėgstamos žiniasklaidos priemonės. Likę 26,9 proc. šiuo klausimu apskritai neturi nuomonės.
| Ar Jums rūpi, kas yra Jūsų skaitomo interneto portalo, dienraščio ar žurnalo savininkai? (proc.) | |
| Taip | 11,6 |
| Ne | 61,5 |
| Neturiu nuomonės | 26,9 |
| Iš viso | 100,0 |
Šiek tiek labiau žiniasklaidos savininkais domisi jaunimas. 16,8 proc. respondentų iki 29 metų nurodė, kad jiems ne vis vien, kas valdo jų mėgstamus dienraščius, portalus ar žurnalus. Tačiau tarp jų daugiau ir abejingųjų – 71,3 proc. šios amžiaus grupės respondentų nurodė nesidomintys žiniasklaidos priemonių savininkais. Daugiau tokią nuomonę išsakiusių respondentų (76,5 proc.) buvo tik 30-39 metų amžiaus grupėje.
Taip pat pastebėtina, kad vyrai dažniau domisi žiniasklaidos priemonių savininkais (14,6 proc.) nei moterys (9,4 proc.).
Pagal socialinę padėtį, labiausiai žiniasklaidos savininkai domina aukščiausios ar vidurinės grandies vadovo pareigose dirbantys gyventojai (35,3 proc.). Mažiausiai laikraščių, portalų ir žurnalų šeimininkais domisi nekvalifikuoti darbininkai, namų šeimininkės ir bedarbiai (atitinkamai 5,1, 5,6 ir 6,5 proc.).
Šios apklausos duomenys šokiravo R. Juozapavičių, eilę metų vadovavusį su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriui.
„Kaip graudu. Tuomet žiniasklaidos raštingumas turėtų būti dėstomas nuo pirmos klasės. Šitas faktas yra tikrai apgailėtinas“, - stebėjosi R. Juozapavičius.
Pasak jo, žiniasklaidos priemonių savininkais nesidomintys žmonės – lengvas taikinys manipuliavimui, pasitelkiant viešąją nuomonę.
„Mano giliu įsitikinimu, žiniasklaidos priemonės, kurios priklauso lietuviškam kapitalui, turi rimtų skaidrumo ir profesinės etikos iššūkių. Užsienio kapitalo bendrovės, mano akimis, atrodo žymiai geriau. Bet jeigu žmogus net nesidomi tokiais dalykais, jis leidžia savimi manipuliuoti. Labai gaila“, - atsiduso R. Juozapavičius.
„Tai reiškia, kad maždaug apie devintadalis tautos yra politiškai išprusę, turi tam tikrą informacinį raštingumą. Trūksta supratimo apie žinias, informaciją, apie žinių kilmę, apie žaidimus žiniomis. Žmonės gali turėti planšetinių kompiuterių, netgi po du, bet nesuprasti, ką skaito juose. Graudus faktas“, - pridūrė pašnekovas.
Pasak jo, tokie duomenys sykiu atspindi ir politinį gyventojų išprusimą bei verslo grupių sankirtos su politika suvokimą. „Jeigu klaustum, kas tie oligarchai, manau, kad jie nežinotų. O jeigu paklaustumėte žmonių, kaip oligarchų įtaka pasireiškia per žiniasklaidą, einu lažybų, kad dauguma sunkiai sugebėtų paaiškinti“, - konstatavo R. Juozapavičius.