Apie pažeidimus izoliatoriuje pranešusi R. Kazėnienė bijojo dėl savęs ir dėl šeimos

 (44)
Seime registruotas Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas leistų atsikratyti baimės ir galėtų paskatinti daugiau asmenų informuoti apie pinigų švaistymą ar korupciją, sako apie įstatymų pažeidimus savo įstaigose prabilę asmenys.
Rima Kazėnienė
© LRT

Spaudos konferencijoje, skirtoje pristatyti Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą, Kauno tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyriaus viršininkė Rasa Kazėnienė sakė, jog džiaugiasi po pranešimų apie pažeidimus izoliatoriuje išsaugojusi darbo vietą, nors pasakojo išgyvenusi „visas baimės stadijas“ – moteris sakė labiausiai bijojusi likti kalta. Po jos pranešimų apie abejotinus pirkimus ir kitus pažeidimus Teisingumo ministerija atliko tyrimą, darbą paliko Kalėjimų departamento vadovė Živilė Mikėnaitė, anksčiau vadovavusi izoliatoriui.

„Tie pusė metų nuo pranešimų pradžios iki dabar tikriausiai buvo sunkiausi mano gyvenime, kadangi gyvenau visiškoje nežinioje, nežinojau, kuria kryptimi pakryps tyrimai, nežinojau, kas manęs laukia. Jei Pranešėjų apsaugos įstatymas būtų tuo metu mane saugojęs, žinoma, man būtų daug geriau. Todėl esu labai dėkinga už iniciatyvą, už tai, kad ateityje pranešusiems žmonėms nebebus taip sunku, kaip buvo man ir mano šeimai (...). Buvo didžiulė baimė, kad nukentėsiu ne tik aš, bet ir šeima, mano aplinka, baimė likti nesuprastai, kad visa tai subliūkš ir pavirs į nieką“, – sakė R. Kazėnienė.

Anot jos, matantieji pažeidimus priėmus įstatymą galės atsikratyti šios baimės, nes turės socialines garantijas: juos nuo pranešimo pradžios būtų draudžiama atleisti ar taikyti kitas nuobaudas.

Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro (KMPMC) viešųjų ryšių koordinatorius Ignas Šalnaitis, sulaukęs tarnybinių nuobaudų, kai prabilo apie fiktyvias studijas centre bei piktnaudžiavimą įstaigos finansais, šiuo metu įstaigoje nebedirba – jis darbą paliko savo noru. Tyrimą dėl galimų pažeidimų šiuo metu atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba, centro vadovė Laimutė Anužienė turi nedarbingumo pažymą.

Pats I. Šalnaitis sako praėjusią savaitę gavęs iš buvusios darbovietės reikalavimą paneigti viešai išsakytus teiginius. Jis tai vadina psichologiniu spaudimu. I. Šalnaitis vylėsi, kad įstatymo iniciatyva bus patvirtinta Seime ir priešingai nei jis, kiti pranešėjai įgys apsaugą.

„Remiantis asmenine patirtimi, čia yra mažas žingsnis keliems žmonėms, bet didelis žingsnis visai visuomenei, perfrazuojant amerikiečių astronauto pasakymą išsilaipinus Mėnulyje. Kai aš pradėjau kalbėti apie problemas, tiesiog papasakojau, kas vyksta mano dabar jau buvusioje darbovietėje, tikrai pasijutau išsilaipinęs Mėnulyje ar negyvenamoje planetoje (...). Kiekvienam linkiu, kad galėtumėte papasakoti apie savo darbą. Ir jei negalite papasakoti apie savo darbą, iškelkite klausimą, kodėl. Galbūt ten vyksta kokie nors netinkami dalykai, dėl kurių mes, kaip visuomenė, buksuojame vietoje, išgyvename demografinius pokyčius“, – sakė jis.

Kaip BNS teigė įstatymo rengimo grupės vadovė konservatorė Agnė Bilotaitė, po detalių svarstymų projekte numatyta, kad pranešėjų apsauga būtų patikėta Generalinei prokuratūrai, kadangi ši institucija turi plačiausias galimybes įvertinti finansinius, viešųjų pirkimų, kitus pažeidimus, galimas korupcijos apraiškas.

Agnė Bilotaitė
Agnė Bilotaitė
© DELFI / Karolina Pansevič

Tokį siūlymą kritikuoja „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas Sergejus Muravjovas. Anot jo, tai, ar žmogus bus pripažintas pranešėju, ar ne, neturėtų spręsti viena institucija. Toks statusas, dėl kurio vadovaudamiesi įstatyme apibrėžtais kriterijais spręstų prokurorai, suteiktų asmeniui anonimiškumo garantijas.
„Prokuratūra gina viešąjį interesą, o mes ir kalbame apie viešojo intereso pažeidimus, ji yra mažiausiai šališka“, – aiškino A.Bilotaitė.

Parlamentarė teigė, kad projekte numatyti ir kiti būdai – pranešti apie pažeidimus vidaus kanalais, t. y. atsakingam asmeniui institucijoje, taip pat prabilti apie tai viešai. Nors tokiu atveju anonimiškumo neliktų, asmuo galėtų pretenduoti į kitas įstatyme numatytas garantijas, įskaitant ir 1900 eurų (50 BSI) dydžio kompensaciją dėl įvairių patirtų išlaidų (gydymo, transporto ir kt.) bei premijas – jų dydį esą dar turėtų nustatyti Vyriausybė.

Pasak A. Bilotaitės, siekiama, kad pranešėjų anonimiškumas būtų užtikrinamas nuo tos akimirkos, kai jie pateikia informaciją, dar iki prokurorui nusprendžiant, ar pripažinti asmenį pranešėju.

Teisingumo ministrė Milda Vainiutė per spaudos konferenciją patikino, kad Vyriausybė turėtų palaikyti projektą, nes kova su korupcija yra vienas iš Vyriausybės prioritetų. Ministrės teigimu, būtų skiriamos visos reikiamos lėšos ir pranešėjų kompensacijoms, ir premijoms.

Milda Vainiutė
Milda Vainiutė
© DELFI / Domantas Pipas

Pasak A. Bilotaitės, projekte taip pat numatyti saugikliai, kad „nebūtų tokių situacijų, kad žmogus siekdamas asmeninės naudos pateiktų pranešimą“. Jos tvirtinimu, asmuo būtų laikomas pranešėju tik informuodamas apie viešojo intereso pažeidimus. Detaliau apibrėžti pranešimų tvarką ketinama poįstatyminiais teisės aktais.

Seime įregistruotas darbo grupės projektas numato, kad tapatybę identifikuoti leidžiantys pranešėjo duomenys galėtų būti pateikti tik tam asmeniui ar institucijai, kuri nagrinėja informaciją apie pažeidimą, o tyrime nedalyvaujantiems asmenims informacija negalėtų būti teikiama. Nuo pranešimo apie pažeidimą momento prieš pranešėją būtų draudžiama jį atleisti, pažeminti pareigose ar taikyti kitas priemones – bauginti, grasinti susidorojimu, mažinti atlygį, keisti darbo valandas ir t.t.

Taip pat įstatyme nustatyta galimybė pranešėją, kuris dalyvavo darant pažeidimus, bet apie juos pranešė, atleisti nuo atsakomybės.
Seimo valdybos sprendimu Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas įtrauktas į Seimo rudens sesijos darbų programą.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Ilgų atostogų užsimanę politikai jaučiasi lyg pilotai ar gydytojai

Grupė Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (VŽS) atstovų, parengusių siūlymą įteisinti 40 dienų trukmės parlamentarų atostogas, argumentuoja, kad politikai ilgiau ilsėtis nusipelno dėl to, kad patiria nervines ir emocines įtampas.

Orai: geros dienos baigiasi (22)

Saulėtą ir šiltą savaitgalį keičia nauja drėgna, nerami ir permainingų orų savaitė, LRT radijui sakė sinoptikė Alva Nagelytė.

Pastatas, kurio Vilnius gali pavydėti Varšuvai: kodėl čia plūsta minios turistų? (154)

Eksponatų liesti negalima! Tokius užrašus neretai išvysi Lietuvos muziejuose, kur lankytojus pasitiks už stiklo dulkantys daiktai su šykščiai ir nykiai pateikta informacija, o svečius palydės ir rūstūs nuobodžiaujančių, nieko papasakoti negalinčių salės darbuotojų žvilgsniai. Prieš kelerius metus duris Varšuvoje atvėręs muziejus laikosi kitokios filosofijos ir neatsigina lankytojų minių.

Gaidžio klausimas kaimynus išvarė iš proto (588)

Privačių namų kvartale Raseiniuose sumaištį sukėlė gaidys. Rūpesčių dabar turi ir savivaldybės administracijos tarnautojai, ir policininkai, ir seniūnijos darbuotojai, ir verslininkai, ir jau nebedirbantys senjorai.

R. Karbauskis pradeda kalbėti kaip D. Trumpas (562)

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos planus kurti laikraštį lemia nesusikalbėjimas su tradicine žiniasklaida, sako ekspertai.