A.Paulauskas susirūpino Afrikoje sulaikyto laivo likimu

Afrikoje įstrigusio Lietuvos laivo "Rytas" likimu susirūpino aukščiausia šalies valdžia, tačiau jis tebėra sulaikytas Pusiaujo Gvinėjos uoste be jokių konkrečių kaltinimų.
Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas antradienį paprašė savo patarėjo užsienio politikos klausimais, taip pat Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų "skubiai nagrinėti" informaciją apie Pusiaujo Gvinėjos kariškių sulaikytą ir šios šalies Malabo uoste prišvartuotą Lietuvos refrižeratorių.

Raštą, informuojantį apie sulaikytą laivą, Seimo pirmininkui atsiuntė jo savininkės - Klaipėdoje įsikūrusios UAB "Baltlanta" - direktorius Andrejus Sumcovas.

Rašte A. Sumcovas informuoja apie laivo "Rytas", plaukusio iš Mauritanijos į Kamerūną, "užpuolimą, užgrobimą ir apiplėšimą" lapkričio 10 dieną Pusiaujo Gvinėjoje. "Baltlantos" direktorius prašo Seimo pirmininko kuo skubesnės pagalbos išlaisvinant Lietuvos laivo įgulą, laivą ir krovinį.

"Ryto" operatoriaus "Baltic Atlant Shipping" atstovas Bronius Bikulčius BNS antradienį informavo, jog "Rytas" tebėra prišvartuotas Malabo uoste, nors laivo įgulai ar šeimininkams nepareikšta jokių kaltinimų.

"Antradienį laivo įgula nesulaukė jokio patikrinimo. Tik kelinta para laive budi keturi ginkluoti kariškiai", sakė B. Bikulčius. Kaip skelbta, refrižeratorių "Rytas" sulaikė Pusiaujo Gvinėjos kariškiai praėjusį penktadienį, šiam plaukiant su žuvies kroviniu iš Mauritanijos į Kamerūną. Laivo operatoriaus atstovo teigimu, "Rytas" buvo sulaikytas neutraliuose vandenyse.

Karo laivu priplaukę Pusiaujo Gvinėjos kariškiai liepė "Ryto" įgulai prisišvartuoti Malabo uoste, kuris yra Pusiaujo Gvinėjai priklausančioje Bioko saloje.

Visą pirmadienį laivą ir dokumentus tyrinėjo 5 asmenų grupė, save vadinusi nepriklausomų ekspertų komisija.

Dar pirmadienį tikėtasi, kad Pusiaujo Gvinėjos valdžia priims sprendimą dėl tolesnio laivo likimo, tačiau taip neįvyko nei pirmadienį, nei antradienį, ir kol kas nėra aišku, kokia konkrečiai neteisėta veikla yra kaltinamas Lietuvos laivas. Anksčiau skelbta apie įtarimus, kad Lietuvos laivas be leidimo žvejojo teritoriniuose Pusiaujo Gvinėjos vandenyse arba nelegaliai supirkinėjo žuvį iš smulkių vietos žvejų.

Klaipėdos uoste registruoto laivo įguloje yra 38 žmones, iš kurių 5 Rusijos, likę - Lietuvos piliečiai. Laivo kapitonas yra Rusijos pilietis, kaliningradietis Valentinas Malychinas. Dabar visa įgula yra laive.

Lietuvos Užsienio reikalų ministerija kreipėsi į Prancūzijos, Rusijos ir Ispanijos UR ministerijas pagalbos išlaisvinant Lietuvos laivą.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Lietuva neatsiliks nuo pasaulinių madų: naujoji VSD būstinė jau turi pravardę (54)

Legolendas, Mįslių rūmai, Akvariumas, Spurga, Baseinas – tai tik dalis kodinių pavadinimų, kurie prigijo garsiausių pasaulio žvalgybos tarnybų būstinėms. Ketvirtadienį atidaromas Valstybės saugumo departamento (VSD) pastatų kompleksas jau taip pat turi kelias pravardes.

I. Šiaulienė nepaneigė galinti būti tarp kandidatų į Seimo vicepirmininko postą (23)

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė neatskleidžia, ką socialdemokratai ketina deleguoti į atsilaisvinusią Seimo Pirmininko pavaduotojo vietą.

VRK panaikins savivaldybės tarybos nario 10 mandatų (2)

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) planuoja panaikinti dešimt, gyvenamąją vietą pakeitusių politikų, savivaldybės tarybos nario mandatų.

Apie pinigų švaistymą pranešė ministrui: vietoj padėkos dabar laukia nuobaudų (156)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) pavaldžią įstaigą gaubia galimo piktnaudžiavimo bei pinigų švaistymo šešėlis. O apie pažeidimus ministrui Linui Kukuraičiui pranešusios darbuotojos sulaukė sistemos kirčio: ieškoma, kaip jas nubausti.

Ar verta sukti laikrodžius? R. Karbauskis paaiškina, kodėl dar 5 metus teks (184)

Paskutinį kovo sekmadienį Lietuvoje bus įvestas vasaros laikas – laikrodžius pasuksime valanda pirmyn. Tiesa, to buvo galima išvengti, jei iki praėjusių metų pabaigos Lietuva būtų kreipusis į ES dėl Europos Komisijos numatytos direktyvos keitimo.