„Tikiuosi, kad TS-LKD prezidiumas tarsis šiuo klausimu. Aš paprašiau, kad įtrauktų į darbotvarkę. Tikiuosi, kad jie suformuos poziciją“, - DELFI sakė V. Landsbergis.

Jis taip pat informavo, kad situacija buvo aptarta ir partijos Politikos komiteto posėdyje, tačiau jokia rezoliucija priimta nebuvo.

A.Kupčinskas: sprendžiau ne aš, o administracija

Kauno meras Andrius Kupčinskas savo ruožtu teisinasi, kad sprendimą dėl Amžinosios ugnies aukuro įrengimo bei nuolatinio ugnies kūrenimo Aukštųjų Šančių kapinėse sausio mėnesį priėmė savivaldybės administracija, o jis esą tuo metu buvo pasiėmęs nedarbingumo lapelį, nes turėjo sveikatos problemų.

„Buvau tam tikrose nedarbingumo atostogose ir iš tiesų ten tą klausimą derino administracija. Kadangi dabar iškilo šis klausimas, aš paprašiau administracijos, kad pateiktų man tą projektą, kaip ten kas atrodys, kad pasižiūrėtume“, - aiškino Kauno meras.

Pasak politiko, Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių Antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacijos prašymas Aukštųjų Šančių kapinėse įrengti aukurą bei nuolat kūrenti pagarbą žuvusiems sovietų kariams simbolizuojančią Amžintąją ugnį buvo priimtas be didesnių politinių svarstymų.

„Kaip eilinis klausimas jis nuėjo į administraciją ir atitinkamai buvo sprendžiama“, - teigė laikinosios sostinės vadovas. A. Kupčinsko teigimu, problemai iškilus į viešumą, miestas savo sprendimą gali pakeisti arba pasekti Šiaulių nutarimu leisti ugnį kūrenti tik švenčių metu, o ne visąlaik.

„Sunkmečio laikotarpiu, kai ateina prašymai neprašantys pinigų, tai, matyt, taip ir nuėjo į administraciją“, - juokavo A. Kupčinskas.

Su Vilniaus meru Viliumi Navicku DELFI susisiekti kol kas nepavyko.

Kaip DELFI jau rašė, Lietuvoje gyvenančių Antrojo pasaulinio karo dalyvių, kovojusių Antihitlerinės koalicijos pusėje, organizacija kreipėsi į Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių savivaldybes prašydama įrengti aukurus žuvusiems sovietų kariams bei leisti nuolat juose kūrenti Amžinąją ugnį.

Remiantis šios organizacijos pirmininko Juliaus Deksnio žodžiais, Kaunas ir Klaipėda sutikimą davė be jokių išlygų, Šiauliai leido ugnį kūrenti tik švenčių metu, o Vilnius leidimą išdavė ribotam laikui ir ketino jį pratęsti, jeigu ugnies kūrenimo vietoje vyraus tvarka.

Pasak J. Deksnio, sumanymą įrengti aukurus sovietų kariams pažadėjo paremti Rusijos dujų gigantė „Gazprom“, aukurus įrengti pagal sutartis turėtų „Lietuvos dujų“ filialai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.