Per pirmus antrosios kadencijos metus D. Grybauskaitė jau neteko 6 patarėjų.

Giedrė Kaminskaitė-Salters
Naujausia Prezidentūros netektis – vyriausioji patarėja ekonomikos klausimais Giedrė Kaminskaitė-Salters. Savo prašymu iš darbo išeinanti G. Kaminskaitė-Salters Prezidentūroje nebedirbs nuo rugpjūčio 1 dienos. Beje, praėjusiais metais D. Grybauskaitė džiaugsmingai skelbė, kad turės lietuvių kilmės patarėją iš užsienio.

Prezidentės patarėju nuo liepos 2 dienos nebedirba Giedrius Kadziauskas. Iš darbo savo prašymu išėjęs G. Kadziauskas sugrįžo į Pasaulio banko konsultanto pareigas. Ekonominės ir socialinės politikos grupėje jis neišdirbo nė metų.

Nuo rugpjūčio 18 dienos ambasadorės Europos Sąjungoje (ES) pareigas pradeda eiti Jovita Neliupšienė. Iki šiol ji buvo prezidentės vyriausioji patarėja užsienio politikai. Kas pakeis J. Neliupšienę, žadama paskelbti artimiausiu metu.

Giedrius Kadziauskas
Prezidentūroje nebedirba ir patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. Jį prezidentė birželio pabaigoje paskyrė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotoju.

Birželį savo noru iš pareigų pasitraukė nuo pirmosios kadencijos pradžios su šalies vadove dirbusi vyriausioji patarėja, Vidaus politikos grupės vadovė Virginija Būdienė.

Sausio mėnesį į Prezidentūrą grįžus dėl valstybės paslapties paviešinimo teismo išteisintai Daivai Ulbinaitei, šalių susitarimų darbą paliko atstovas spaudai Modestas Naudžius.

Patarėjų kaita ženklino ir pirmąją D. Grybauskaitės kadenciją. Per ją savo noru iš pareigų pasitraukė 8 patarėjai ir vyr. patarėjai, tarp kurių – vidaus politikos klausimais patarinėjusi Audronė Nugaraitė, atstovas spaudai Linas Balsys, vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius.

T. Janeliūnas: matyt, prezidentė nenori savarankiškų ir nuomonę reiškiančių asmenybių

Tomas Janeliūnas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Tomas Janeliūnas sako, kad pati patarėjų kaita nėra blogas ženklas – patarėjams nėra nustatyta griežtų kadencijų. Pati prezidentė gali rinktis patarėjus taip dažnai, kaip nori. T Janeliūnas svarsto, kad kai kas, pavyzdžiui, J. Neliupšienė, keičia pozicijas – išvažiuoja ambasadoriauti. Tai, greičiausiai, buvo sutarta gana seniai. Tuo metu K. Budrys sulaukė paaukštinimo. Pasak politologo, šių patarėjų atžvilgiu tai buvo pripažinimas.

„Niekas nenurodinėja, kokius patarėjus prezidentei rinktis, jei ji nepatenkinta asmenimis, ieško kitų žmonių. Niekas kitas prezidentei negali nurodyti, kokius patarėjus pasikviesti, pasitenkinimas, nepasitenkinimas, darbo vertinimas irgi priklauso nuo jos kaip vienintelio darbdavio. Visa kita – ar čia charakterio bruožai, ar kokios kitos aplinkybės – man būtų sunku spręsti, kas lemia dažnesnę kaitą“, – kalbėjo politologas.

T. Janeliūnas svarsto, kad galbūt ieškoma tų žmonių, kurie maksimaliai atitiktų šalies vadovės reikalavimus, darbo, galbūt ir asmenybės stilių.

Politologas palygino D. Grybauskaitės komandų pasirinkimą su jos pirmtakais. Štai Valdo Adamkaus komandoje buvo daugiau savarankiškų, ryškesnių asmenybių, kurios kartais vienais ar kitais klausimais užgoždavo patį prezidentą. „Šia prasme D. Grybauskaitės vadovavimo stilius visai kitoks, ji, matyt, nenori ypatingai savarankiškų asmenybių, kurios reikštų kitokią nuomonę negu jos, dėl to turbūt ne visiems toje komandoje yra priimtinas toks darbo stilius“, – sakė T. Janeliūnas.

Ateina patarti, tačiau gali tik pritarti

Pasak eksporto procesus gerinančios kompanijos „TOC Sales and Marketing“ direktoriaus Mindaugo Voldemaro, versle sakoma, kad darbuotojai palieka ne įmonę, bet vadovą. Jo teigimu, didelė darbuotojų kaita visada žymi arba prastą organizacijos būklę (išskyrus didelio sistematizavimo lygio organizacijose, tarkime, „McDonald’s” restoranuose), o jei didelė kaita aukščiausio lygio vadovų komandoje, tai yra vienareikšmiškas prasto vadovavimo simptomas.

Mindaugas Voldemaras
M. Voldemaro teigimu, kartais organizacijos vadovo galimybės sutelkti ir išlaikyti gerą komandą riboja finansinės galimybės, tačiau kalbant apie aukščiausio lygio samdomus vadovus, galimybė uždirbti šiek tiek daugiau nėra lemiamas veiksnys palikti organizaciją ir pereiti į kitą, pasiūliusią daugiau. Juk, sako jis, vadovai uždirba pakankamai, kad nepajustų net ir 25 proc. atlyginimo padidėjimo. Pasiekęs aukščiausią lygį, dirbi nebe dėl pinigų. Pašnekovui norisi tikėti, kad Prezidentūroje žmonės dirba dėl Lietuvos, todėl tikrai smalsu, kas verčia patarėjus atsisakyti šios misijos arba bandyti ją realizuoti einant kitas valdiškas pareigas.

„Kiek man teko bendrauti su prezidentės patarėjais, šalies vadovei esant šalia, galima buvo pajusti įtampą, patarėjai atrodė įsitempę, nedrąsūs. To nebūdavo, kai šalia nebuvo šalies vadovės. Kiek pažįstame prezidentę, žmonėms, kurių nuomonė nesutampa su jos, turėtų būti sunku save realizuoti. Ko gero, kiekvienas žmogus, atėjęs patarti, tačiau supratęs, kad gali tik pritarti, jaustųsi nusivylęs“, – kalbėjo verslo procesų specialistas.

Pasak M. Voldemaro, pasitraukimas iš pareigų „savo noru“ rodo išėjusių patarėjų didžiulę pagarbą mūsų šaliai ir Prezidentūros institucijai. „Aš asmeniškai didžiuojuosi visais „savo noru“ pasitraukusiais patarėjais, kad jie išlieka santūrūs komentuodami vidinę Prezidentūros virtuvę ir blogybes. Žinoma, viešojo gyvenimo stebėtojams būtų smagu patenkinti savo smalsumą, tačiau žiūrint valstybiškai, detalių žinojimas nekeičia esmės, kuri tiems patiems stebėtojams yra gerai žinoma“, – sakė M. Voldemaras.