Anot jo, per metus iš kontrabandos ir kitos nelegalios veiklos gaunamas uždarbis gali siekti 0,5 mlrd. Lt. Šias lėšas esą nesunku įteisinti, o su tuo kovojančios valstybės institucijos stokoja ne tik efektyvesnių mechanizmų, bet ir sklandesnio tarpusavio bendradarbiavimo.
A. Anušausko teigimu, „nešvarių“ pinigų užsidirbę asmenys gali įsigyti jau veikiančių ir abejonių nekeliančių įmonių akcijų, vėliau jos gali dalyvauti konkursuose ir net pretenduoti į ES skiriamas lėšas. Remdamasis ekspertų paskaičiavimais, jis paminėjo 0,5 mlrd. Lt, kurie esą kasmet gali būti uždirbami iš kontrabandos ir panašios neteisėtos veiklos. Tačiau parlamentaras, nors teigė turintis konkrečių duomenų, kas konkrečiai investuoja „šešėlinius“ pinigus į akcija, atsisakė paminėti konkrečius pavadinimus ar pavardes.
„Kalbėjau su ūkio ministru, peržiūrėjau konkursų sąlygas. Nėra išlygų, mechanizmo, gal nebent kokiomis nors subjektyviomis priemonėmis galima nustumti (dalyvius – DELFI) eilėje, bet turi būti veikiantis mechanizmas. Dabartinės sąlygos leidžia legalizavus prekes, nebūtinai Lietuvoje, galima ir užsienyje, nesunkiai nusipirkti tam tikrų įmonių akcijų – juk akcininkai susiduria su finansinėmis problemomis. O tos įmonės pretenduoja į ES lėšas“, – teigė A. Anušauskas.
Pasak jo, situacija pablogėjo 2004 m., kai socialdemokratai su politiniais partneriais panaikino anksčiau konservatorių priimtą Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymą. Šis numatė asmenų, įtariamų arba kaltinamų padarius sunkų savanaudišką nusikaltimą (pavyzdžiui, užsiėmus kontrabanda) bei jų artimųjų įpareigojimą pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą. Tačiau esą nebuvo imtasi priemonių, kad analogiškos nuostatos atsirastų kituose įstatymuose ir būtų išvengta „nešvarių“ pinigų plovimo.
NSGK vadovo teigimu, kol kas „šešėliniai“ pinigai gali būti nesunkiai legalizuojami: „Būtina šalinti nusikalstamu būdu įgytų lėšų ir turto, įsigyto panaudojant šias lėšas, konfiskavimo kliūtis. (...) Valstybės institucijoms trūksta ne tik efektyvesnių teisinių mechanizmų, nukreiptų „nešvarioms”, iš nusikalstamos veiklos uždirbtoms pajamoms neutralizuoti, bet ir geresnio tarpusavio bendradarbiavimo, centralizuoto jų veiklos koordinavimo, tarpusavyje apsikeičiant turima informacija, ją analizuojant ir pagal tai nustatant bei taikant efektyvias, analize pagrįstas priemones“. Esą ir Finansinių nusikaltimų tyrimų ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, ir Valstybės saugumo ar Muitinės departamentai turi informacijos, bet tai ne visada padeda kovoti su neteisėta veikla.
Jo žodžiais, pernai dėl kontrabandinių akcizinių prekių (alkoholio, tabako, degalų) platinimo įtarimai buvo pareikšti maždaug 700 žmonių, pusei buvo iškeltos baudžiamosios bylos, atlikti du mokestiniai patikrinimai. „Žmonės įgyja pajamas, jas legalizuoja, bet žingsnių iš mūsų institucijų, kurios užkardytų tam kelią, trūksta“, – apgailestavo parlamentaras.
„Dabar daug kalbama apie „šešėlinę“ Vyriausybę. Aš kalbu apie „šešėlio“ Vyriausybę. Veiksmai, kurių imamės, netenkina daugelio „šešėlio“ veikėjų. Pasienio apsauga – tik vienas iš elementų, bet jei ji bus viena, be glaudaus kontakto su muitinės tarnyba, nieko neįveiks“, – tvirtino A. Anušauskas.
Jau anksčiau NSGK pirmininkas žiniasklaidai užsiminė, esą iš kontrabandos lėšų finansuojamos ir kai kurios partijos. Konkrečių politinių jėgų parlamentaras nenurodė, tačiau pripažino, kad kalba eina apie partijas, turinčias įtakos rajonuose arčiau Rusijos Kaliningrado srities.
A. Anušauskas įžvelgė spragų Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatyme: „Monitoringas vyksta politinių kampanijų metu – partija paramą gavo legaliai, paskelbiami rėmėjų sąrašai. Bet kaip sureguliuoti, kad nebūtų galimybės (remti nelegaliu būdu gautais pinigais tarp kampanijų – DELFI), net nebūtų mąstoma, kad partijų veikėjai savivaldos lygiu neturėtų „juodosios buhalterijos“? Lėšos, gautos nelegaliai, laikomos po skvernu ir naudojamos politinei įtakai. Kaip to išvengti? Tai yra ne tik parlamentinės partijos, bet ir tos, kurios nori patekti į parlamentą.“
Paprašytas nurodyti konkrečias sumas, kurios gali būti skiriamos atskiroms partijoms, NSGK vadovas teigė: „Jei, ekspertų vertinimu, iš vienos nelegalios veiklos į didmenininkų kišenę (neturiu galvoje pavienių asmenų, kurie turgeliuose prekiauja) subyra iki 100 mln. Lt, galite paskaičiuoti, kiek gali patekti į asmenų ar politinės jėgos, kuri užtikrintų reikalingų sprendimų priėmimą, rėmimo fondus.“
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras koordinacijos pasigedo ypač tarp Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Muitinės departamento. Jo žodžiais, didžiausią pelną kontrabandininkai susišluoja iš cigarečių, bet esą tik nedidelė dalis tabako lieka Lietuvoje. Likę rūkalai išvežami į Lenkiją ar toliau į Vakarų Europą.