Be tradicinių reikalų – nelegalių pastatų griovimo ir neteisėto prisijungimo prie elektros tinklų – meras prabilo ir apie naujoves. Jos taboro gyventojų, švelniai tariant, nesužavėjo.
A. Zuokas užsiminė apie naują taboro skaidymo variantą. Esą kitais metais, prasidėjus naujam Europos Sąjungos (ES) paramos laikotarpiui, bus bandoma iš ES lėšų keldinti tvarkingesnius taboro gyventojus į socialinius būstus. Meras taip pat kalbėjo apie tabore šiuo metu verdančius darbus: „Lesto“ darbininkai pertvarko elektros tinklus tabore ir jo prieigose, kloja apsauginius vamzdynus, taip apsunkindami elektros vagysčių galimybes.
A. Zuoką romai pasitiko su nemenka doze pykčio. Aidėjo šūksniai „Užmėtyti jį pagaliais ir akmenimis!“, „Tu sau kapą kasi!“, taboro moterys nepagailėjo ir necenzūrinės leksikos. Jos tikino, esą tabore pardavinėti narkotikus ir vogti elektrą jie turi per prievartą.
„Žmonės čia tokie patys, kaip ir visi. Mes jų prašome sudaryti sutartį, kad mums pajungtų šviesą legaliai. Mes vagiame šviesą, suprantate? Bet mes priversti vogti šitą šviesą. Niekas nekreipia dėmesio. Yra pora namų, kur moka. Viskas – jie moka. Atvažiavo, pastatė kitus skaitiklius, kur moka. O daugelis žmonių sėdi be šviesos. Su mažais vaikais, invalidais, senukai sergantys“, - žurnalistams sakė taboro gyventoja Sofija Aleksandravičienė.
Moteris piktinosi, esą miesto valdžia nieko nedaro dėl padoresnių gyvenimo tabore sąlygų. Tą ji grindė nuosava patirtimi: taboro gyventoja sėdo į kalėjimą, atliko bausmę, o per tą laiką esą niekas nepasikeitė.
„Aš „sėdėjau“, atlikau bausmę. Panevėžyje. Skaitiklio šito prie manęs nebuvo. Jie pastatė, kai aš jau „sėdėjau“. Ten du namus galima vienam skaitikliui pajungti. Į tą namą įsikėlė kiti, gyveno, kai manęs nebuvo visus tuos metus. Kai išėjau į laisvę, aš tuos žmones iškeldinau, o šviesos nebuvo. Nuėjau pas juos prašyti. Pastatykite, sakau, skaitiklį. Sakau, kiek reikia – sumokėsiu iš paskutinių pinigų. Stojau į biržą, socialinei pašalpai. Sakau, pajunkite man šviesą – aš noriu gyventi kaip žmogus, man reikia šviesos. Ne – nėra pas jus nuosavybės, niekaip negalime jums šviesos pajungti“, - prisiminimais dalijosi S. Aleksandravičienė.
Moteris teigė be šviesos gyvenanti jau trejus metus.
Taboro mažinimui nori ES lėšų
A. Zuoko teigimu, šiuo metu juntama romų migracija į Vilniaus taborą – esą čia atsikrausto čigonai iš kitų ES šalių. To miesto valdžia nenori.
„Dalis taboro gyventojų išvažiuoja, atsiranda tuščių patalpų. Mes jas norime identifikuoti ir suskaičiuoti. Jeigu jie (pastatai – DELFI) yra nenaudojami, tiesiog juos išrinkti, kad nesikeltų kitos šeimos. Arba kiti asmenys, nes turime gavę informaciją, kad atvažiuoja iš kitų ES valstybių į Vilnių. Ir mes tikrai nenorime, kad taboras tokiu būdu plėstųsi“, - kalbėjo meras.
Pasak jo, kitąmet planuojama siekti ES paramos romų integracijai į visuomenę, iškeldinant tvarkingesnes taboro šeimas į socialinius būstus.
„Mes tikimės iš ES finansavimo gauti specialias lėšas, kurios leistų po truputį iškelti taborą arba jį skaidyti ir suteikti normalų gyvenamą būstą. Bet ne už vilniečių ir ne už Vilniaus miesto pinigus, o būtent gavus specialią paramą iš ES. Iš esmės sutarta, laukiame tiktai 2014 metų, kada prasidės finansavimas. Ne taborą iškelti, (...) o šeimoms, kurios nori gyventi normalų gyvenimą, kurių vaikai mokosi, kur tėvai rūpinasi savo vaikais – jiems būtų galimybė už ES lėšas, pagal specialią programą, iškelti gyventi į socialinį būstą“, - aiškino A. Zuokas.
Mero teigimu, taboras miestui per metus kainuoja apie milijoną litų.
Buldozerius ruošia 3-4 pastatams
Meras taip pat informavo, jog jau netrukus tabore gali būti griaunami trys teismo neteisėtais pripažinti statiniai, laukiama teismo sprendimo dėl ketvirtojo. Tiesa, čigonams pirmiausiai bus siūloma patiems juos išardyti.
„Artimiausiu metu bus vykdomas trijų pastatų griovimas, nes yra jau galutiniai teismų sprendimai. Arba gyventojai patys nusigriaus, arba bus kaip praėjusį kartą“, - sakė A. Zuokas.
Paklaustas, kiek žmonių gyvena griauti planuojamuose statiniuose, meras nepraleido progos pašmaikštauti.
„Žinot, „kiek gyvena“ tabore yra sąvoka tokia labai... išplėsta. Ateini, gyvena trys. Atvažiuoja antstoliai – gyvena dvidešimt“, - sakė A. Zuokas.
Romai nenori gyventi prie narkomanų
Taboro gyventojai A. Zuoką pasitiko įvairiomis reakcijomis. Romų bendruomenės pirmininkas Stepas Vysockis merą ir jį lydėjusį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininką Kęstutį Lančinską apipylė kaltinimais.
S. Vysockis aiškino, neva Vilniaus savivaldybė nesilaiko duoto žodžio ir nesuteikia romams žadėtos pagalbos. Jis taip pat pažėrė kaltinimų, esą beraščiai taboro gyventojai pasirašo dokumentus, melagingai nurodant jų turinį.
„Jie nieko absoliučiai netvarko ir netvarkė šitiek metų. O kiek buvo prašyta, kiek buvo rašyta! Kas šitaip elgiasi? Mes irgi Lietuvos piliečiai, kaip ir visi“, - piktinosi S. Vysockis.
Tuo tarpu romų bendruomenės „Čigonų laužas“ vadovas Josifas Tyčina bendravo kur kas santūriau. Jis žurnalistams teigė, jog problemų tabore apstu, ir prašoma aktyvesnės savivaldybės pagalbos. Tiesa, J. Tyčina užsiminė, kad romai ne itin nori keltis į socialinius būstus Gerosios Vilties gatvės apylinkėse. Mat ten esą gyvena daug narkomanų.
„Siūlo tiktai... Buvo pasiūlymas tokio būsto, geros, negeros vilties ar kur čia. Visi narkomanai tenai gyvena. Aš tiktai nesupratau. Iš taboro kelt: iš šitos narkomanijos į kitą narkomaniją“, - stebėjosi bendruomenės vadovas.
Labiausiai J. Tyčina skundėsi bendravimo su savivaldybe stoka.
„Žmonės neįžiūri ateities nė kokios. (...) Daug trūksta socialinių sprendimų. Ir būsto. Labiau būsto. Reikia pakeisti šitą gyvenimą. Kuo greičiau, tuo geriau. Tiems vaikams geriau, geriau visiems žmonėms. (...) Žinot, prieš kokius 7-8 metus paskutinį kartą mes šnekėjomės“, - savivaldybės geranoriškumo pasigedo J. Tyčina.
Elektros vagystes jis aiškino paprastai – esą net to norėdami, daugelis taboro gyventojų negalėtų gauti prisijungimui prie elektros tinklų reikalingų dokumentų.
„Dokumentų čia neduoda. Todėl, kad taboras yra neteisėtas. (...) Kokią išeitį? Savivaldybei reikia pagalvoti kokią išeitį“, - svarstė J. Tyčina.
Vilniaus tabore gyvena apie 500 žmonių.
