Dabartinė Editos ramybė stebina. Moteris spindi ir švyti, spinduliuoja stiprybe. Tačiau 16 metų savo gyvenimo metų ji praleido ten, kur nelinkėtų nė vienai – smurtaujančio vyro šešėlyje.
Psichologinis ir fizinis smurtas, skurdas, melas, pažeminimas ir pavydo priepuoliai, reikalavimai atsiduoti, o jei ne – nepagrįsti kaltinimai, priekabės prie vaikų ir smūgiai. Edita iki šiol pamena dieną, kai pasiryžo šią patyčių virtinę nutraukti. Gegužės 25-ąją, prieš dvejus metus, ji susikrovė daiktus, pasiėmė 6 vaikus ir išėjo į niekur.
Dabar moteris glaudžiasi vos 52,5 kv. metrų socialiniame būste. Vieną kambarių užėmusios 3 jos dukros, kitą – 3 sūnūs. Nors pačiai tenka miegoti mažoje virtuvėje, Edita nesiskundžia. Ji dirba siuvėja, mokosi ir aiškina jau ilgai nesijautusi tokia laiminga.
Pasikeitė ėmus lauktis antro vaiko
„Mūsų santykių pradžia buvo graži, viskas buvo gerai. Meilė buvo tokia, kad ištekėjau po pusmečio nuo pažinties pradžios. Didelė meilė buvo, ugninga“, – santykių su vyru pradžią prisiminė Edita.
Sutuoktinio polinkis į alkoholį, smurtą ėmė ryškėti tuomet, kai ji pradėjo lauktis antrojo vaiko. Po maždaug 3 metų nuo pažinties pradžios.
„Pirmą mergaitę pagimdžiau būdama 22-ejų, po vedybų. Pasikeitė jis tuomet, kai ėmiau lauktis antro vaiko. Jam parūpo draugai, alkoholis, visa kita. Būdavo, kad ir 3 paras negrįždavo namo“, – aiškino moteris.
Gimdė, nes neturėjo pinigų abortui, bet dabar tai – didžiausia parama
Jos vaikai gimė vienas po kito. Vyriausiai dukrai tuoj bus 18, mažiausiai atžalai – vos ketveri.
„Visi vaikai – vieno vyro. Gimė kas 2, 3 metus. Buvo tokių momentų, kad nebuvo iš ko abortą pasidaryti, o palikti kažkur neturėjau minčių. Pagimdei, palikai – tai ne man“, – tikino Edita.
Dabar ji džiaugiasi tuo, kad vaikai jau kiek paauginti, vieni lanko darželius, kiti – mokyklas.
„Svajojau turėti porelę. Bet turiu 3 poreles. Svajonė su kaupu išsipildė“, – juokėsi Edita.
Šeimą išlaikydavo pati
Moteris ne tik augino vaikus, bet ir buvo kone pagrindinis šeimą išlaikantis asmuo. Jos vyras, turintis statybininko profesiją, tai dirbdavo, tai ne.
„Būdavo, kad pusmetį padirba, 2 metus nedirba. Gal jis manė, kad žmona turi išlaikyti šeimą, o ne vyras. Aš visuomet stengiausi dėl šeimos, vaikų. Jis sakydavo, kad yra pavargęs, nenori dirbti. Gyveno iš „lengvų“ pinigų – aš dirbau, gaudavome pašalpas, kiek trūksta šeimai“, – prisiminė Edita.
Ji dirbo ir siuvėja, ir valytoja. Moteris turi ir konditerės profesijos žinių.
„Po 6 ar 10 bendro gyvenimo metų jis man pasakė, kad tiesiog norėjo „išeiti“ iš mamos, gyventi lengvai, nedirbti, kad kažkas išlaikytų. Meilės ir nebuvo“, – skaudžius žodžius iki šiol mena moteris.
Tekdavo rinktis – seksas ar ramybė
„Kai ėmė gerti, prasidėjo pavydo scenos – dėl kiekvienos smulkmenos. Tarkime, net jei Naujuosius metus su giminėmis švęsdavome, su dėde net pašnekėti, ką jau pašokti negali“, – griežtas vyro taisykles įvardijo ji.
Editos vyras buvo toks pavydus, kad po panašių pykčių pasipildavo ne tik smūgių lavina, bet tekdavo kęsti seksualinę prievartą.
„Buvau išnaudojama. Negaliu to atleisti. Tekdavo rinktis – arba santykiausiu, arba vaikų miegas, mano ramybė. Jei nesutikdavau, jis pasiusdavo, imdavo aiškinti, kad turiu kitą. Pažadindavo vaikus, jie nemiegoję eidavo į mokyklas, darželius“, – kaip tekdavo aukotis, pasakojo moteris.
Meluodavo dėl vyro paliktų žymių
Jie ne kartą keitė gyvenamąją vietą dėl skolų, vyro melagysčių. Galiausiai jis pradėjo domėtis ir lošimais.
„Būdavau stipriai sumušama. Visuomet slėpdavau, meluodavau, kad nukritau, susimušiau ar dar kas nors nutiko. Artimi žmonės žinojo, kad esu ne tokia nevalinga, kad krentu ir susimušu. Daug kas man sakė, klausė, kodėl taip darau. Ir tėvelis prieš mirtį paprašė, kad skirčiausi, nes gyvenimo neturėsiu“, – prisiminė moteris.
Tačiau ji aiškino mąsčiusi apie vaikus, bijojusi likti viena, neturėjusi, kur eiti. Be to, nuo prigimties buvo labai kantri.
„Aišku, būdavo minčių skirtis, bet pagalvodavai, kad vaikams bus sunku, pačiai – taip pat. Tačiau kai vaikai paaugo, jie patys pradėjo prašyti, kad skirčiausi, nes nieko nebus. Mes daug kentėjome, nesimatė prošvaisčių, kad jis pasikeis – mes gerti ir eis dirbti“, – aiškino Edita.
Nors skirtis pati asmeniškai siūlė 3 kartus, ryžtingai dėl stovėjo tik paskutinį kartą. Tiesa, dabar neslepia savęs vis paklausianti, kodėl santykių nenutraukė anksčiau.
Vaikų žodžiai sujaudino
„Vaikams lieka visam gyvenimui tokie prisiminimai. Gali būti taip gyvenime, kad pasikartos ta pati istorija, sūnus gali elgtis taip su antra puse, dukra gyventi su tokiu vyru – būtina to išvengti. Neverta dėl to aukotis. Supratau, kad turiu vaikams duoti viską, ko pati neturėjau. Šeimoje gyvenome taip, kad daug ko nebuvo“, – pripažino moteris.
Ji neslėpė kelis kartus po skyrybų apsilankiusi ir pas psichologą, kuris paaiškino, kad vaikams sunkiau atsitiesti, jie mano, kad mamai padėti negali, jaučiasi silpni, o šis pojūtis prie gero neveda.
„Būna, pastebiu dabar, kad jiems kyla pykčio protrūkių, kai tarpusavyje kažkuo nepasidalija. Tačiau vieną dieną, jau po skyrybų, vaikai prie manęs priėjo ir pasakė: „Mama, mes dabar keičiamės, mes kitokie. Dabar turime daug daugiau nei anksčiau turėjome, gyvendami su tėčiu. Ne daiktuose esmė. Dėmesio daugiau, pati pasikeitei – šypsaisi“. Dabar jie ramiai eina miegoti, ramiai keliasi, visai kitaip į tai reaguoja, mane pabučiuoja, apkabina“, – graudinosi moteris.
Skyrybos truko kone metus
Išsiskirti ji nusprendė prieš 2 metus. Tiesa, pačios skyrybos vyko apie metus laiko.
„Prisimenu tą dieną, tai buvo rinkimų diena, kai nusprendžiau išeiti. Tądien jis mane sumušė, vos nepasmaugė. Vaikai iškvietė pagalbą. Galėjau likti tuose namuose, bet kategoriškai reikalavau – vežkite į Krizių centrą. Pasakiau sau, kad verčiu naują lapą ir pradedu kitą gyvenimą. Tuomet išėjau su visais vaikais“, – aiškino Edita.
Jos teigimu, Vaikų teisių specialistai teisme nė nedalyvavo, iš karto parašė raštą, kad vaikai turi likti su mama.
„Sunkiausia buvo teisme, kai jis vaidino erelį, o tu esą niekas esi. Labai „išgyvenau“ skyrybas, jų nenorėjau. Visokiais metodais bandžiau išsaugoti šeimą. Aišku, šiuo metu atrodo, kad reikėjo elgtis kitaip, bet tuomet mąsčiau taip“, – aiškina Edita.
Sulaukia gąsdinimų ir grasinimų
Su vyru ryšio jie beveik nepalaiko. Nors jis pats kartais, dažniausiai būdamas neblaivus, dar paskambinta telefonu, Edita retai kada į skambutį atsiliepia.
„Nebendrauja nei vaikai, nei aš. Vaikai nevažiuoja su juo susitikti. Paskambina nebent morališkai vaikus panervuoti. Ir dabar, kai išgeria, skambina grasindamas, aiškindamas, kad niekada gyvenime kito vyro nesusirasiu, kad esu niekam nereikalinga su 6 vaikais, nieko negaliu ir nemoku. Nerašiau pareiškimo, nežinau. Girtam daug kas į galvą šauna“, – to nesureikšminti bando Edita.
Dabar ji vaikams ji atstoja ir tėvą, ir motiną. Juokauja, turi stengtis 6 kartus labiau.
Atgimė seni jausmai
Tiesa, nors įsipareigojimų daug, Edita pagaliau randa laiko ir sau. Šiuo metu jos širdį vėl aplankė nauji jausmai. Moteris neslepia turinti draugą, kurį pažįsta dar iš senų laikų – susitiko jie prieš 20 metų.
„Buvo baimė, kad gali pasikartoti ta pati istorija. Naujus santykius pradėjau labai atsargiai. Daug galvojau ir apie vaikus, kaip jie sutars. Žinote, būna ir atvejų, kai svetimi vyrai pasinaudoja, ypač mergaitėmis, kai mamos nėra namuose. Apie tai galvojau. Bet bendraujame, vaikai reaguoja labai palankiai – klausia jau ir kada vestuvės. Tačiau kol kas sakau ne. Reikia laiko ir atsigauti, ir sustiprėti“, – juokiasi Edita.
Kalbėdama apie naujus santykius ji prisiminė ir posakį, kad pirma meilė nerūdija.
„Panašiai ir pas mus. Likimas išskyrė, dabar susitikome. Jo gyvenimas irgi nesisekė, žmona susirado kitą, ilgą laiką gyveno vienas. Jis supranta, „perėjo“ tam tikrą gyvenimo dalį. Gal ne tokią kaip aš, bet vis tiek jaučiu didelį palaikymą. Nors turėjau planų pradėti naujus santykius po maždaug 7 metų, susitikome netikėtai, nelauktai, viskas daug greičiau į gerą“, – džiaugėsi moteris.
Išgyvena už 600 eurų: turi 2 daiktų per mėnesį taisyklę
Su vaikais ji dabar gyvena iš minimalios algos. Tiesa, iš valstybės gauna alimentus, išmokas už vaikus.
„Mūsų šeimos pajamos – 600-700 eurų. 750 eurų buvo daugiausiai. Kiekvieną mėnesį sumokame mokesčius už butą, už vaikų darželius. Jei kažko labai reikia, per mėnesį stengiamės pirkti po 2 daiktus“, – metodą, kaip taupo, įvardijo Edita.
Ji sutinka – gyvena kukliai, tačiau verčiasi, kaip gali. Moteris dažnai lankosi dėvėtų drabužių parduotuvėse, nevengia užsukti ir į labdarą teikiančias institucijas.
„Dienomis mūsų beveik nebūna, vaikai grįžta po pietų, aš – vakare. Jie valgo mokykloje, tad daugiau maisto pirkti reikia tik vakarams, savaitgaliams ir kitoms išeiginėms dienoms“, – skaičiavo moteris.
Dabar miega soc. būsto virtuvėje, bet tikslas – nuosavas namas
Šiuo metu ji pasakojo ieškanti naujo darbo, tačiau šias paieškas kiek apstabdė planai dėl persikraustymo. Daugiavaikei šeimai pasiūlytas naujas būstas kitame Vilniaus rajone.
„Norėčiau užsiimti siuvimu, bet dar ieškau, svarstau. Labai norėčiau gauti bent 500-600 eurų atlyginimą. Dabar uždirbamas yra per mažas šeimai“, – sutiko Edita.
Ji neslėpė dabar ir planuoti, ir svajoti ėmusi drąsiai.
„Didžiausia mano svajonė – nuosavas namas. Noriu, kad galėtų vaikai atvažiuoti su savo šeimomis, galėtume visi susitikti, leisti laiką kartu. Paliksiu gyvenimą tik tuomet, kai pasieksiu, ką esu užsibrėžusi“, – šyptelėjo moteris.
Deja, iki nuosavo namo – dar toli. Su vaikais Edita glaudžiasi 2 kambarių bute. Vienas skirtas mergaitėms, o kitas – berniukams.
„Miegu virtuvėje“, – kuklindamasi prisipažino Edita, tačiau tuoj pridūrė, kad keliasi anksti, vėlai gulasi, tad nenori ir trukdyti vaikams.
Kreipėsi į patiriančias smurtą
Paklausta, ką galėtų patarti merginoms ar moterims, kurios susidūrė su panašiu vyro elgesiu, Edita aiškino, kad kertinis taškas – smurtas.
„Kaip sakoma, jei vieną kartą pakėlė ranką, pakels ir kitą. Žinoma, galima, jei protingas vyras, susėsti ir pakalbėti rimtai, jei keičiasi, taip. Tačiau jei vieną kartą, antrą – nebeverta. Alkoholis nužudo, todėl smurtas, pažeminimas, įžeidinėjimai – tai tik dažnės. Jei kartą trenkė, paskui pasipils ir spyriai“, – aiškino moteris.
Ji kreipėsi ir į jaunas merginas – nereikia kentėti, laukti stebuklo. Jei ji sugebėjo išeiti į niekur turėdama 6 vaikus ir pradėti naują gyvenimą, niekas nėra kliūtis.
„Iš kiekvienos padėties yra išeitis. Tik reikia prisėsti ir gerai pagalvoti“, – ragino Edita.