Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra išaiškinęs, kad nekonkuravimo susitarimas, sudarytas tarp šalių, yra laikytinas civiliniais teisiniais santykiais, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos netaikytinos. Teismas konstatavo, kad nekonkuravimo susitarimas turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Taip pat, susitarime turi būti nustatyta abiejų jos šalių interesų pusiausvyra, vienos šalies (darbdavio) interesas turi būti ginamas kuo mažiau suvaržant kitos šalies (darbuotojo) veiksmus, šios naudai nustatant sąžiningą ir teisingą kompensaciją.

Be to, atsižvelgiant į tokio susitarimo tikslus, interesų teisėtumą, negalėtų būti sudaromas su bet kuriuo asmeniu (darbuotoju).

Viena iš pagrindinių nekonkuravimo susitarimo įtraukimo į darbo sutartį sąlygų yra ta, kad už nekonkuravimą tiek darbo santykių metu, tiek tam tikrą laiką jiems nutrūkus, turi būti mokama kompensacija, kurios dydis priklauso nuo darbdavio ir darbuotojo susitarimo. Tačiau, atsižvelgiant į LAT išaiškinimą, kompensacija už nekonkuravimą nepatenka į darbo santykių apmokėjimo sampratą, todėl lieka neaišku, kokiais mokesčiais yra apmokestinama ši kompensacija tiek darbo santykių metu, tiek jiems nutrūkus.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (VSDFV) laikosi nuomonės, kad įmonėje dirbančiam darbuotojui mokamos kompensacijos pagal nekonkuravimo sutartį yra priskiriamos su darbo santykiais susijusioms kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokoms, todėl nuo šių nekonkuravimo kompensacijų turi būti skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Jeigu kompensacijos pagal nekonkuravimo sutartį mokamos buvusiam įmonės darbuotojui nustatytu laikotarpiu, kurio metu buvęs įmonės darbuotojas nekonkuruos su buvusiu darbdaviu ar nedirbs konkuruojančioje su darbdaviu įmonėje, valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo šių nekonkuravimo kompensacijų neskaičiuojamos, nes asmuo, kuriam mokama ši kompensacija, su darbdaviu nėra susijęs darbo santykiais, vadinasi, ir nėra draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, todėl tokiam asmeniui mokama nekonkuravimo kompensacija nėra apmokestinama valstybinio socialinio draudimo įmokomis.

Pasak Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nekonkuravimo kompensacijos skirtos kompensuoti darbo netekusio gyventojo pragyvenimo išlaidas jo darbo paieškos laikotarpiu. Todėl laikoma, kad nenutraukus darbo sutarties, šios kompensacijos mokamos avansu.

Kadangi darbo sutarties galiojimo metu kompensacijas moka su darbo santykiais susijęs asmuo – darbdavys, vadovaujantis LR mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytu turinio viršenybės prieš formą principu, pajamų mokesčio mokėjimo tikslais šios kompensacijos laikomos su darbo santykiais susijusiomis pajamomis ir pajamų mokesčiu apmokestinamos LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 6, 20, 22, 23 straipsniuose nustatyta tvarka. Be to, nuo šių su darbo santykiais susijusių pajamų, turėtų būti mokamos socialinio draudimo bei privalomojo draudimo įmokos „Sodrai“.

Nutraukus darbo sutartį, įmonės buvusiam darbuotojui mokamos nekonkuravimo kompensacijos, vadovaujantis GPMĮ nuostatomis priskiriamos su darbo santykiais nesusijusioms pajamoms ir apmokestinamos įstatymo 6, 22, 23 straipsniuose nustatyta tvarka.