Teisingumo ministerija per pusdienį pakeitė poziciją dėl asmenvardžių rašymo

 (213)
Socialdemokratų deleguotos teisingumo ministrės Mildos Vainiutės vadovaujama ministerija šios savaitės pabaigoje per pusdienį pakeitė poziciją dėl Seime svarstomų asmenvardžių rašymo projektų, kurie atvertų kelią lenkų tautybės Lietuvos piliečiams pavardes dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Penktadienio rytą ministerija įregistravo Vyriausybės išvados projektą dėl šių svarstomų įstatymų. Jame Ministrų kabinetui siūlyta nepritarti abiem parlamente svarstomiems įstatymų projektams. Prieš registruojant šį projektą teisingumo ministrė jį pasirašė.

Seime svarstomame liberaliajame įstatymo projekte dėl asmenvardžių yra numatyta galimybė Lietuvos lenkams užrašyti vardą ir pavardę nelietuviškais rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje, jeigu būtų nelietuvišką pavardės variantą pagrindžiantis šaltinis. Jeigu būtų priimtos konservatyviosios pataisos, lenkų tautybės Lietuvos piliečiai asmenvardžius lotyniško pagrindo rašmenimis galėtų užrašyti papildomame paso puslapyje.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis buvo vienas iš liberaliojo projekto iniciatorių.

Penktadienį BNS pradėjus domėtis, kodėl siūloma neigiama išvada abiem projektams, Teisingumo ministerija išėmė išvados projektą iš teisės aktų registro.

Po dar kelių valandų ministerijos atstovai BNS pranešė registruosiantys išvados projektą, kuriame parlamente svarstomiems įstatymams būtų pritariama.

Pasak ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorės Jolitos Sinkevičiūtės, naujas išvados projektas parengtas nusprendus „aukščiausiai ministerijos vadovybei“.

„Tokia nestandartiška išvada – tuos projektus reikia tobulinti, tačiau atsižvelgiame į jų svarbą“, – sakė valstybės tarnautoja.

„Tikslui iš tiesų pritariame, tai yra Vyriausybės programoje. Žmonės turi turėti teisę į oficialią asmenvardžių rašybą“, – pridūrė ji.

Teisininkės teigimu, naujajame projekte, nepaisant pritarimo Seime svarstomiems įstatymams, siūloma juos iš esmės tobulinti, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo doktriną ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimą.

Abu šie motyvai buvo pagrindiniai, pirmajame Vyriausybės išvados projekte argumentuojant ir nepritarimą įstatymų projektams dėl asmenvardžių rašybos.

„Tai, ką jūs matėte (pirmajame projekte), kur nepritarti, tai būtų formaliąja teisine prasme visiškai gal ir teisinga, bet politine prasme neteisinga. Tai čia tikrai ne teisininkų sprendimas, bet labiau atspindintis Vyriausybės valią“, – sakė J. Sinkevičiūtė.

Konstitucinis Teismas 2014 metais paskelbė, kad kalbininkų siūlymu Seimas galėtų pakeisti taisykles, kurios numato, jog Lietuvos piliečio pase vardai ir pavardės gali būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis. Ankstesniuose jo nutarimuose būdavo nurodoma, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija gegužę paskelbė, kad pagrindiniame dokumento puslapyje asmenvardžiai gali būti rašomi nelietuviškais rašmenimis, jeigu tai asmenys, kurie yra sudarę santuoką su užsienio piliečiais arba tai yra Lietuvos pilietybę įgiję užsieniečiai. Seime svarstomų įstatymo pataisų, kurios leistų ir Lietuvos lenkams pavardes rašyti su w ar x, kalbininkai nevertino, nes, anot jų, iš projekte pateiktų formuluočių neaišku, kokiems asmenims būtų suteikiama teisė vardus ir pavardes rašyti ne lietuvių kalbos rašmenimis ir kiek tokių asmenų būtų.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Lietuvos teismai yra priėmę keletą neskundžiamų sprendimų, įpareigojančių Lietuvos piliečių pasuose ir tapatybės kortelėse įrašyti pavardes ir nelietuviškais rašmenimis, bet antrame dokumento puslapyje. Skundų autoriai nėra šiais sprendimais patenkinti.

Originalios pavardžių rašybos lotyniško pagrindo rašmenimis siekia Lietuvos lenkai ir Varšuvos politikai. Originalios rašybos įteisinimo šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

Aušros Vartuose siautėjo elgeta: kunigas – sužalotas, zakristijonui suplėšyti drabužiai (16)

Išmaldos prašiusį benamį iš bažnyčios išprašyti norėjęs kunigas rezidentas buvo iškoliotas necenzūriniais žodžiais ir net sužalotas. Nukentėjo ir bažnyčios zakristijonas, bandęs nuraminti įsisiautėjusį vyrą – jam buvo suplėšyti liturginiai drabužiai.

Vilniaus Pasakų parke siautėjusiam seksualiniam maniakui – netikėta žinia (28)

Dėl šešių merginų, iš kurių keturios buvo nepilnametės, seksualinio prievartavimo pataisos namuose bausmę atliekantis vilnietis Arturas Vasilevskis sulaukė netikėtos žinios – Teisingumo ministerija pareikalavo sumokėti pinigus, kuriuos valstybė kaip kompensaciją yra išmokėjusi vienai nukentėjusiųjų.

Taisyklinga kalba – teismo veido dalis sužinok dažniausiai daromas klaidas! (21)

Teismų sistema – didžiulis mechanizmas, kuriame šiuo metu dirba apie 3 500 darbuotojų. Tam, kad teisingumas būtų vykdomas sklandžiai, teisėjams padeda ir daug nematomo, tačiau gyvybiškai svarbaus darbo atlieka įvairių sričių specialistai. Vieni iš jų – lituanistai, kurių darbas yra neatsiejama teismo veiklos dalis.

I. Borisovos norai susigrąžinti bemaž 2 mln. eurų skolą toliau stringa (8)

Šią savaitę Kauno apygardos teisme turėjęs prasidėti atnaujintos bylos nagrinėjimas dėl skolos priteisimo Irinai Borisovai buvo atidėtas. Žinomo verslininko Jurijaus Borisovo žmona toliau siekia į savo asmeninę banko sąskaitą susigrąžinti turėtas lėšas. Dvaro ūkvedys Anatolijus Burluckis per metus laiko iš moters sąskaitos paėmė 2 388 337 eurus.

Kariuomenės žvalgybininką įklampino per kratą rasti įkalčiai ir garsi pavardė (131)

Slapta užfiksuoti gana atviri pokalbiai telefonu, namuose atliktos kratos metu rasti įkalčiai ir įsimintina garsi pavardė tapo svarbiais įrodymais dabar jau buvusio Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų štabo Žvalgybos analizės skyriaus saugumo karininko Dariaus Šerėno byloje.