Teisės ir politikos kova: Konstitucinis Teismas prieš besivaidijančius politikus

 (86)
Konstitucinis Teismas pastaruoju metu buvo apšauktas „teisine chunta“ bei sulaukė kaltinimų, kad būdamas piliečių nerenkama institucija, priima visuomenei svarbius sprendimus ar netgi ją priešina. Tačiau galimybę priimti galutinius ir neskundžiamus sprendimus ginčytinais klausimais Konstituciniam Teismui suteikia ne tik Konstitucija, bet ir tarpusavyje besipešantys ir vieningos nuomonės nerandantys politikai, su viltimi žvelgiantys į teisėjus.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Tačiau kaip teigia filosofas Alvydas Jokubaitis, politikos neįmanoma pakeisti nei teise, nei morale, nei ekonomika, tad visus normatyvinius konfliktus turi išspręsti patys politikai, o ne teisėjai.

Alvydas Jokubaitis
Alvydas Jokubaitis
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

„Demokratija turi antipolitinių elementų. Politiką nuolatos norima pakeisti kažkuo kitu – morale, teise ar ekonomika. Pirmiausiai susidūrėme su laisvosios rinkos idėja. Buvo sakoma, kad privatus interesas ir ekonomika gali išspręsti tai, ko nesugeba išspręsti valstybė ir politikai. Dabartinė ekonominė krizė rodo, kad tai utopija. Šiuo metu peršamas kitas antipolitinis įsitikinimas – teisė yra impersonalių normų rinkinys, kuriuo remdamasis Konstitucinis Teismas gali „techniškai“ išspręsti visus normatyvinius politikų konfliktus“, - DELFI teigė A. Jokubaitis.

Ginčų sprendimas KT padeda harmonizuoti teisinę sistemą?

Iškart po Seimo rinkimų 2008 m. pabaigoje susibūrę valdantieji ėmėsi staigiai keisti mokesčių sistemą, karpyti pensijas, atlyginimus ir kitas išmokas, nors tam aršiai priešinosi opozicija. Politikų tarpusavio nesantaiką taip pat išryškino Seime priimti sprendimai dėl nepilnamečių apsaugos viešosios informacijos priemonėse bei dėl šeimos politikos.

Beveik visais atvejais nepatenkintieji priimtais sprendimais Seime kreipėsi arba į prezidentę, prašydami teisės aktą vetuoti, arba į Konstitucinį Teismą, klausdami, ar konkretus įstatymas bei poįstatyminis aktas neprieštarauja Konstitucijai.

Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, kuris yra vienas aktyviausių parlamentarų, inicijuojančių Seimo narių kreipimusis į Konstitucinį Teismą, sako, kad tokia praktika yra normali kova dėl teisinės sistemos harmonijos.

Vytenis Povilas Andriukaitis
Vytenis Povilas Andriukaitis
© DELFI / Valdas Kopūstas

Pasak jo, jeigu jam atrodo, kad diskutuojamas teisės aktas gali prieštarauti Konstitucijai, pirmiausia tai aptariama komitetuose, plenarinių posėdžių salėje, tačiau jei jo suformuluoti argumentai neveikia, tuomet po priėmimo paprastai kreipiamasi į prezidentą ir prašoma jo įstatymą vetuoti. Neįtikinus šalies vadovo, anot V. Andriukaičio, belieka abejones dėl teisės akto konstitucingumo sklaidyti Konstitucinio Teismo posėdžių salėje.

„Tai vienintelis kelias harmonizuoti teisinę sistemą, nes kitaip ji būtų nedarni“, - teigė socialdemokratas V. Andriukaitis, dešiniųjų priekaištus Konstituciniam Teismui pavadinęs „visišku neišprusimu“.

„Egzistuoja daugybė institucijų, kurios nėra renkamos visuomenės, bet jų sprendimai privalomi: apylinkių teismų teisėjai nerenkami, generalinis prokuroras nerenkamas, generalinis policijos komisaras nerenkamas... Tai ką, jų aktų nereikia vykdyti? Čia yra visiškas neišprusimo reikalas“, - sakė politikas.

V.Sinkevičius: politiniai ginčai KT transformuojami į teisinius

Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius teigia, kad Lietuvos Konstitucija sukonstruota taip, jog politiniai ginčai yra transformuojami į teisinius, dėl kurių galutinį sprendimą priima Konstitucinis Teismas. Tačiau Konstitucinis Teismas negali priimti jokio nutarimo, keičiančio Konstituciją, o jo galias riboja pagrindinis šalies įstatymas.

„Konstitucija taip ir sukonstruota, kad politiniai konfliktai paverčiami teisiniais ginčais, o tą teisinį ginčą išnagrinėja bei sprendimą priima Konstitucinis Teismas“, - DELFI teigė profesorius.

Vytautas Sinkevičius
Vytautas Sinkevičius
© DELFI / Valdas Kopūstas

Pasak jo, tai vienintelis civilizuotas kelias spręsti konfliktus, mat laikoma, kad dėl pagrindinio šalies įstatymo – Konstitucijos – susitarė visa tauta, drauge numatydama, jog visų vėliau priimamų teisės aktų suderinamumą užtikrins Konstitucinis Teismas.

„Aišku, teismas turi labai atsakingai naudotis tais įgaliojimais, nes jo galia yra milžiniška, bet tie įgaliojimai atsiranda iš Konstitucijos, o ne įstatymų leidėjo valios. Pati tauta taip nutarė, kad įstatymų leidėjas, Vyriausybė, prezidentas – visi bus prižiūrimi“, - sakė profesorius.

V. Sinkevičius pripažįsta, kad bėgant laikui, keičiantis visuomenės vertybėms, modernėjant technologijoms Konstitucinis Teismas gali reinterpretuoti ankstesnius savo nutarimus bei koreguoti doktriną.

„Ar galima sakyti, kad teismas niekad neklysta? Tai jis neklysta tik ta prasme, kad sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, nes teismas štai šitaip dabar supranta Konstituciją ir ta samprata saisto visus teisėkūros subjektus ir tuos, kurie taiko teisę. Bet teismas kartu susaisto ir save. Praėjus kiek laiko teismas kartais pakoreguoja doktriną, truputį patikslina, nes atsiranda nauji visuomenės poreikiai, nauja samprata, atsiranda naujos technologijos, truputį kai ką ir pats teismas pradeda kitaip suprasti“, - pasakojo V. Sinkevičius.

A.Jokubaitis: teisinę visagalybę lemia politinės valios paralyžius

Tačiau Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius, filosofas A. Jokubaitis teigia, kad apskritai demokratijose dažnai politiką bandoma pakeisti morale, ekonomika arba teise. Taip elgiamasi vyraujant įsitikinimui, jog politikoje priimami sprendimai yra subjektyvūs, o ekonomikoje arba teisėje – objektyvūs.

„Šiuo metu peršamas antipolitinis įsitikinimas, kad teisė yra impersonalių normų rinkinys, kuriuo remdamasis Konstitucinis Teismas gali „techniškai“ išspręsti visus normatyvinius politikų konfliktus“, - teigė A. Jokubaitis.

Pasak profesoriaus, už tokio mąstymo stovi įsitikinimas, kad mus valdo ne žmonės, bet įstatymai – panašiai kaip kad pasaulį valdo gamtos dėsniai.

A. Jokubaitis sako manantis, kad pastaruoju metu teisėjai tampa panašūs į gamtos mokslų atstovus, o mes visi tampame priklausomi nuo vienos ginčytinos teisės sampratos, nors, jo nuomone, jeigu teisė priklauso nuo politikos, tai ir Konstitucinis Teismas priklauso nuo jos.

„Blogiausia, kad Konstitucinis Teismas gali net ir ne iš blogos valios pradėti piktnaudžiauti savo išskirtine padėtimi. Jo sprendimai įsigalioja ne tik todėl, kad geriausi, bet ir todėl, kad paremti valia, už kurios nebėra aukštesnės valios. Aišku, dar galima bandyti pažadinti tautą kaip suvereną, tačiau ši persona, kaip atrodo, pasiklydo kažkur tarp Vilniaus ir Briuselio“, - svarstė mokslininkas, pridūręs, kad teisės visagalybės utopiją lemia būtent politinės valios paralyžius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Teisė

Po triušiuko nukankinimo – teisėjos reakcija: kas gresia už žiaurų elgesį su gyvūnu? (49)

Viešoje erdvėje apie smurto atvejus prieš gyvūnus daugėja. Viena iš priežasčių, kodėl taip yra, galima laikyti, visuomenės požiūrio permainas bei augantį suvokimą. Vis dažniau pasigirsta nuomonių dėl bausmių griežtinimo. Kokios bausmės šiandien yra taikomos dėl žiauraus elgesio su gyvūnais? Kokios galimos prevencinės priemonės ir ką reiktų daryti norint pažaboti šią problemą?

Antstoliai negaus atlygio už mažų skolų išieškojimą (50)

Teisingumo ministerijos iniciatyva bus sumažintos mažų skolų išieškojimo išlaidos.

STT įtaria, kad skubos tvarka siūlytas įstatymas naudingas Seimo nario dukrai (390)

Skubos tvarka Seime siūlyta priimti įstatymo pataisa, kuria iš ištisinę kelio juostą kirtusių automobilių vairuotojų rekomenduojama ne visuomet atimti vairuotojo pažymėjimą, gali būti asmeniškai suinteresuotas Seimo narys Petras Gražulis ir jo dukra. Tokią versiją iškėlė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai.

Triušiukui egzekuciją surengusios merginos gailisi – eis šluoti gatvių (1089)

Dovanotą triušiuką nukankinusios ir jo egzekucijos nuotraukas internete paviešinusios merginos tikina, kad gailisi dėl savo elgesio, tačiau net ir teisėjo paragintos kuo greičiau keisti savo gyvenimą, dar nesugeba valdyti emocijų – jas fotografavusį DELFI fotografą iškeikė ir demonstravo nepadorius gestus.

Į dar neregėtą skandalą patekęs policininkas: žinau, kad mane išjuoks, bet aš – principingas (451)

„Žinau, kad mane išjuoks žiniasklaida, bet aš išdrįsiu pasakyti, jog principingai reaguoju į visus pažeidimus, per savo darbo laiką esu nubaudęs nemažai asmenų, kurie iki šiol ant manęs griežia dantį ir nori pakenkti mano autoritetui – siekia, kad būčiau išmestas iš policijos“, – taip į prokurorų pateiktus kaltinimus dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi reagavo policininkas Sigitas Gulbinas.