Ji pabrėžė, kad pirmadienį nužudytas Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius pedofilijos byloje nesinaudojo jam suteikta įstatymo teise neduoti parodymų, kol nebus panaikinta neliečiamybė.
Pasak L. Garnelienės, teisėjo J. Furmanavičiaus veikla nebuvo sustabdyta, nes viešai pareikštų įtarimų dėl pedofilijos niekas nepatvirtino.
„Tai buvo tik mergaitės tėvo išreikšti įtarimai, - sakė ji. - Sustabdyti teisėjo įgalinimus galima tik įstatymo nustatyta tvarka, Seimui arba Prezidentui tam duodant sutikimą. J. Furmanavičius buvo pakankamai kvalifikuotas teisėjas, jo darbas nekėlė jokių įtarimų“.
„Manau, kad visi prieš įstatymą esame lygūs, - pareiškė Teisėjų tarybos pirmininkė. - Smurtas niekada nebuvo ir nebus tinkama priemonė spręsti problemas“.
Atsakydama į DELFI skaitytojų klausimus ji nurodė, kad dar rugpjūčio mėnesį Teisėjų taryba gavo kauniečio Drąsiaus Kedžio kreipimąsi su vaizdo medžiaga.
„Ji buvo persiųsta Generalinei prokuratūrai, nes tik prokuratūra gali priimti sprendimą dėl teisėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos. Teisėjų taryba nei tiria nusikaltimų, nei gali inicijuoti teisėjo neliečiamybės panaikinimą“, - teigė L. Garnelienė.
Be to, ji pripažino, kad patys teisėjai vengia Teisėjų tarybai pranešti apie jiems vengiamas pretenzijas. „Kadangi nežinau pilnai visos situacijos, man labai sunku vertinti, ką buvo galima padaryti iki tol“, - teigė L. Garnelienė.
„Atliekamas tyrimas ir sudės visus taškus ant „i“. Ir turiu vilties, kad bus nustatyta, ar teisėjas nebuvo apšmeižtas. Norėtųsi pasakyti, kad teisėjas nėra atsakingas už savo artimųjų veiksmus. Ir tik jai vienai (Kedžio seseriai) spręsti, kaip toliau elgtis“, - skaitytojo paklausta, ar turi moralinę teisę Kauno apygardos teisme toliau teisėja dirbti D. Kedžiaus sesuo Neringa Venckienė.
Teisėjų tarybos pirmininkė nesiėmė spręsti, kieno pirmojo gali „lėkti galva“ po įvykių Kaune. Tačiau ji toliau laikėsi pozicijos, kad teismuose būtina užtikrinti teisėjų apsaugą.
„Pagal Teismų įstatymą, teismų apsaugą užtikrina policija. Ir tam lėšos skiriamos iš policijai skirtų pinigų. Vasario mėnesį buvome susitikę su Policijos departamento pareigūnais ir šitas klausimas taip pat buvo svarstomas. Čia buvo pažymėta, jog jei lėšų truks, tai prioritetas pirmiausia bus teikiamas viešajai tvarkai, o ne teismų apsaugai. Apsaugos postus turi tik 27 teismai iš 67“, - L. Garnelienė patikino, kad teismų apsauga reikalinga ne tik teisėjui apsaugoti, bet ir proceso dalyvių saugumui užtikrinti.
Kol nebuvo žinomos J. Furmanavičiaus galimos nužudymo priežastys, Lietuvos teisėjai sunerimo, ar tai nėra susiję su teisėjo tarnybine veikla. „Tokiu atveju bet kuris Lietuvos teisėjas gali tapti taikiniu“, - teigė tarybos vadovė.